Mokslininkai galutinai pripažino, kad dinozaurai išmirė, kai nukrito didžiulis asteroidas

Šios išvados buvo padarytos atlikus iki šiol patį išsamiausią turimų duomenų tyrimą.

Straipsnyje žurnale „Science“ tyrimo dalyviai atmetė kitus šio įvykio aiškinimus, tarp jų teoriją, kad šios katastrofos priežastis buvo labai dideli milžiniškų ugnikalnių išsiveržimai, kurie vyko 1,5 mln. metų.

Medžiaga buvo pateikta ir apsvarstyta 41–ojoje metinėje Mėnulio ir planetų tyrimų konferencijoje (Lunar and Planetary Science Conference, LPSC) Jungtinėse Valstijose.

Kai 10–15 km skersmens akmuo iš kosmoso nukrito į Jukataną, smūgio jėga prilygo maždaug 100 trilijonų tonų trotilui, tai yra milijardą kartų buvo galingesnė už bombas, numestas į Hirošimą ir Nagasakį.

Grupė, į kurią įėjo 41 mokslininkas iš įvairių šalių, išnagrinėjo surinktą per 20 metų medžiagą, priskiriamą kreidos–terciaro laikotarpiui, buvusiam maždaug prieš 65 mln. metų, kai išnykus daugiau kaip pusei jos gyvūnų, tarp jų dinozaurams, paukštiškiesiems pterozaurams ir stambiems jūrų ropliams, Žemėje ilgainiui įsiviešpatavo žinduoliai, tarp jų – žmogus.

Turimų duomenų tyrimas rodo, kad išnykusios rūšys išmirė po milžiniško asteroido ar kometos smūgio Čikchulubo vietovėje Meksikos Jukatano pusiasalyje.

Kai 10–15 km skersmens akmuo iš kosmoso nukrito į Jukataną, smūgio jėga prilygo maždaug 100 trilijonų tonų trotilui, tai yra milijardą kartų buvo galingesnė už bombas, numestas į Hirošimą ir Nagasakį. Po smūgio atsirado milžiniškas 180 km skersmens krateris.

Šis įvykis pagal laiką maždaug sutampa su katastrofiško įvykio, dėl kurio baigėsi 160 mln. metų trukęs dinozaurų viešpatavimas Žemėje, data.

Maždaug tuo pačiu laiku teritorijoje, kuri vėliau tapo Dekano plokščiakalniu Indijoje, vyko nesibaigianti virtinė ugnikalnių išsiveržimų. Ir meteorito nukritimas, ir išsiveržimai galėjo užtemdyti atmosferą, sukelti atšalimą ir daugelio rūšių gyvų būtybių žūtį.

Tačiau senovės požeminių nuogulų tyrimas parodė, kad gyvūnų ir augalų masinė žūtis Kreidos laikotarpio pabaigoje prieš 65,5 mln. metų vyko labai greitai ir neužsitęsė ilgai.

Tyrėjų nuomone, tai rodo, kad priežastis buvo asteroidas, o ne ugnikalniai. Iki dinozaurų žūties jie veržėsi jau pusę milijono metų, bet esminės įtakos pasaulio augalijai ir gyvūnijai tai neturėjo.

„Dabar mes esame įsitikinę, kad būtent asteroidas buvo dinozaurų žūties priežastis, – pareiškė viena tyrimo autorių, Londono Imperijos koledžo darbuotoja Joanna Morgan. – Šis įvykis sukėlė didžiulius gaisrus, žemės drebėjimus, kurių magnitudė buvo daugiau kaip 10 balų pagal Richterio skalę, taip pat žemynų nuošliaužas, kurios sukėlė cunamius“, – sako mokslininkė.

Naujame tyrime mokslininkai išnagrinėjo paleontologų, geochemikų, klimatologų, geofizikų ir seismologų medžiagą.

Visi jie priėjo prie išvados, kad tik dangaus kūno nukritimu Jukatane galima paaiškinti katastrofą, kurios pėdsakų liko Žemės geologijos metraštyje.

Tyrimo dalyvis iš Britanijos, daktaras Garethas Collinsas sako, kad asteroidas krito į Žemę „20 kartų didesniu greičiu nei kulka“.

Įkaitusio akmens sprogimas turėjo atrodyti horizonte kaip didžiulis ugnies rutulys, kuris degino viską, kas tik buvo aplinkui„.

Įkaitusio akmens sprogimas turėjo atrodyti horizonte kaip didžiulis ugnies rutulys, kuris degino viską, kas tik buvo aplinkui„.

Astrofizikos procesų modeliavimas parodė, kad asteroido kritimo padariniai buvo kur kas didesni nei ugnikalnių išsiveržimo, jo metu dėl į atmosferą pakilusiosios sieros, dulkių ir suodžių prasidėjo labai ilga žiema, per kurią žuvo maždaug pusė gyvų būtybių rūšių Žemėje.

Kaip pareiškė J.Morgan, paskutinis vinis į dinozaurų karstą buvo įkaltas, kai sprogimo išmestos medžiagos pakilo aukštai į atmosferą. Šis debesis apgaubė visą planetą, todėl visoje Žemėje įsivyravo žiema. Visos rūšys, nesugebėjusios prisitaikyti prie šios pragariškos aplinkos, išmirė“.

„Apibendrinę visus turimus duomenis iš visų mokslo dalykų mes galime daryti išvadą, kad didelio asteroido nukritimas prieš 65 mln. metų dabartinės Meksikos teritorijoje buvo pagrindinė masinio rūšių išnykimo priežastis“, – konstatavo daktaras Peteris Schulte, Erlangeno universiteto docentas iš Vokietijos.