Pavasaris ir recesija didina savižudybių riziką

Jeigu pridėtume dar keletą žinomų savižudybių rizikos faktorių – pavyzdžiui, jeigu esate vyras, gydytojas arba rūkote – gaunamas potencialiai pražūtingas veiksnių kokteilis, sakoma šioje studijoje.

Tyrimas, kurį atliko Keithas Hawtonas iš Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto ir Keesas van Heeringenas iš Gento universitetinės ligoninės Belgijoje, rodo, kad pasaulyje kasmet savo noru iš gyvenimo pasitraukia vidutiniškai apie 1 mln. žmonių – kitaip tariant, savižudybės sudaro 1,5 visų mirčių.

Kita vertus šis rodiklis labai skiriasi įvairiose šalyse ir netgi įvairiose platumose.

Tyrimas rodo, kad pasaulyje kasmet savo noru iš gyvenimo pasitraukia vidutiniškai apie 1 mln. žmonių.

Ypač daug žmonių nusižudo Suomijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Kinijoje, Japonijoje ir Kazachstane – šiose šalyse 10 tūkst. gyventojų tenka 20 arba daugiau savižudybių atvejų. Lietuvoje šis rodiklis siekia beveik 40.

Pastebėta, kad postsovietinėse šalyse šis reiškinys yra ypač išplitęs, pabrėžiama studijoje, kuri buvo paskelbta Didžiojoje Britanijoje leidžiamame autoritetingame medicinos žurnale „The Lancet“.

Kinijoje savo noru pasitraukusieji iš gyvenimo sudaro 3,6 proc. visų mirčių. Šioje šalyje užfiksuojama apie 30 proc. visų pasaulio savižudybių – gerokai daugiau, nei vidutiniškai pasaulyje.

Pasaulyje 100 tūkst. žmonių vidutiniškai tenka po 15 savižudžių, o kiek mažiau nei vidutiniškai tokių atvejų užfiksuojama JAV, Kanadoje ir Australijoje. Mažiausiai likę žudytis (mažiau nei 5 atvejai 100 tūkst. žmonių) Graikijos, Meksikos, Brazilijos, Irano ir Egipto gyventojai.

Vertinant Europos mastu, dažniau sau gyvybę atima gyvenantys šiaurinėse šalyse, kur būna gerokai mažiau saulėtų dienų – ypač pavasarį, nors mokslininkai nežino tikslios šio fenomeno priežasties.

Pasak vieno teorijos, taip yra dėl biologinių priežasčių: gana staigios permainos po užsitęsusio ilgų naktų laikotarpio gali pažadinti kol kas dar nenustatytus neurocheminės pusiausvyros sutrikimus.

Kita teorija labiau akcentuoja socialinius veiksniu: viltį praradusiems asmenims tikriausiai sunku stebėti, kaip pavasariu džiaugiasi daug kitų žmonių.

Turtingose šalyse kiekvienai nusižudžiusiai moteriai tenka 2-4 savo noru iš gyvenimo pasitraukę vyrai. Besivystančiose šalyse vyrų ir moterų nusižudo apylygiai, tačiau tikėtina, kad jose padėtis kinta ta pačia linkme, kaip ir stipresnėse ekonomikose.

Kinija – išimtis: šioje šalyje nusižudo daugiau moterų.

Nenuostabu, jog dažniau žudosi bedarbiai, nors šį reiškinį taip pat galima sieti su psichikos sutrikimais, kurie dažnai tampa kliūtimi ieškant darbo arba stengiantis jį išlaikyti.

Turtingose šalyse kiekvienai nusižudžiusiai moteriai tenka 2-4 savo noru iš gyvenimo pasitraukę vyrai.

„Ankstesnės recesijos buvo susijusios su savižudybių pagausėjimais, ypač tarp jaunų vyrų“, – sakoma K.Hawtono žurnalistams atsiųstame elektroniniame laiške.

Polinkio į savižudybes skirtumai susiję su skirtingais etniniais tipais: europiečiai ir baltaodžiai amerikiečiai žudosi dažniau nei ispanų kilmės asmenys arba afroamerikiečiai, tačiau Jungtinėse Valstijose šis skirtumas nyksta dėl gausėjančių jaunų juodaodžių savižudybių.

Savižudžių ypač gausu JAV indėnų ir Australijos aborigenų bendruomenėse. Tikėtina, jog tai susiję su jų kultūrine ir socialine atskirtimi, taip pat su paplitusiu piktnaudžiavimu alkoholiu, sako studijos autoriai..

Darbo pobūdis taip pat turi didelę reikšmę.

„Padidinta rizika būdinga profesinėms grupėms, kurių atstovams lengviau pasiekiamos žudymosi priemonės: gydytojams, ūkininkams, vaistininkams, stomatologams, veterinarams ir policininkams šalyse, kuriose jie paprastai patruliuoja ginkluoti“, – nurodė K.Hawtonas.

Tarp medicinos profesionalų dažniau žudosi moterys.

Skirtumai tarp lyčių taip pat ryškėja pasirenkant žudymosi priemones: vyrai mieliau renkasi šaunamuosius ginklus arba kariasi, o moterys linkusios į mažiau drastiškas priemones ir dažniausiai nuodijasi. Pietų Azijoje paplitę moterų susideginimo atvejai.

Pasak tyrėjų, psichinė sveikata ir polinkis į savižudybes yra ypač glaudžiai susiję: manoma, kad apie 90 proc. sau gyvybę atėmusių žmonių būdingi vienokie ar kitokie psichikos sutrikimai. Dėl depresijos savižudybės rizika padidėja 15-20 kartų – statistika rodo, kad nusižudo apie 4 proc. pacientų, kuriems buvo diagnozuota depresija.

Šią riziką taip pat didina kiti veiksniai: ilgai trukęs lytinis išnaudojimas vaikystėje, visuomenėje rezonansą sukeliantys reiškiniai, tokie kaip gamtos katastrofos arba garsenybių mirtys.

Nustatyta, kad 199 metais Paryžiuje autokatastrofoje žuvus Velso princesei Dianai, savižudybių pagausėjo 17 procentų.

Kita vertus, karai ir didelės teroro atakos savižudybių skaičių mažina – tikriausiai dėl bendrumo jausmo, kurį tokie reiškiniai sukelia visuomenėse.