Prancūzijoje verda aistros dėl musulmoniškų šydų ir daugpatystės

Šiuo vyru buvo susidomėta po to, kai jis stojo ginti 31 metų žmonos, kuriai praėjusią savaitę buvo skirta bauda už tai, kad vairavo automobilį, dėvėdama visą veidą dengiantį šydą, kuris varžo matomumą.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad moters vyras veikiausiai turi keturias žmonas, nors abejojama, ar tos santuokos buvo įteisintos pagal Prancūzijos įstatymus.

Pareigūnai šiuo metu aiškinasi, ar Alžyre gimęs Lies Hebbadjas  yra sudaręs oficialias civilines santuokas su keturiomis moterimis, nors tai mažai tikėtina.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad moters vyras veikiausiai turi keturias žmonas, nors abejojama, ar tos santuokos buvo įteisintos pagal Prancūzijos įstatymus.

Jis taip pat įtariamas naudojęsis vienišoms motinoms mokamomis valstybinėmis pašalpomis, kurias gaudavo kiekviena iš jo „žmonų“.

Tuo tarpu vidaus reikalų ministras Brice'as Hortefeux pareiškė, kad iš L.Hebbadjo turi būti atimta Prancūzijos pilietybė, jeigu būtų nustatyta, kad jis turi ne vieną žmoną.

„Jei tas vyras yra sutuoktas imamų per religines ceremonijas Alžyre arba Prancūzijoje, tokios sąjungos pagal Prancūzijos įstatymus santuokomis nelaikomos“, – interviu agentūrai AP sakė Paryžiuje dirbantis advokatas Rabah Hachedas, kurio specializacija – imigracijos problemos.

Tokiu atveju kiekviena iš oficialiai nesusituokusių moterų teoriškai gali pretenduoti į valstybės pagalbą auginant vaikus.

R.Hachedo nuomone, įstatymas gali būti įtariamo poligamiją praktikuojančio vyro pusėje. „Sugyventinę turėti nedraudžiama“, – sakė jis.

Tuo tarpu pats L.Hebbadjas pirmadienį taip teisino savo gyvenimo būdą: „Jeigu mums būtų atimama pilietybė dėl sugyventinės turėjimo, pilietybė būtų atimta daugeliui prancūzų. Kiek žinau, meilužės nedraudžiamos nei Prancūzijoje, nei islame.“

Pastarasis jo komentaras apie meilužes buvo ironiškas atsakymas į Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy vyriausybės pastangas priversti imigrantus labiau integruotis į šalies visuomenę.

Viena priemonių siekiant šio tikslo, vyriausybės nuomone, turėtų tapti norimas įvesti draudimas dėvėti viešose vietose visą veidą dengiančias musulmoniškas skraistes ir šydus, tokius kaip burkos ar hidžabai.

Tai numatančio įstatymo šalininkai sako, kad toks veido dangstymas kertasi su Prancūzijos vertybėmis ir pažeidžia moters orumą. Jie taip pat tvirtina, kad hidžabai padeda praktikuoti daugpatystę, leidžiamą kai kuriose musulmoniškose šalyse, taip pat yra į akis krentantis radikalaus islamo interpretavimo požymis.

Tuo tarpu daugelis musulmonų nepritaria tokiam įstatymui, argumentuodami, kad visą veidą dengiančius šydus dėvi nedaug moterų, o naujasis teisės aktas taptų puolimu prieš visą Prancūzijos musulmonų bendruomenę, kuri vienija apie 5 mln. žmonių ir yra didžiausia Vakarų Europoje.

Tai numatančio įstatymo šalininkai sako, kad toks veido dangstymas kertasi su Prancūzijos vertybėmis ir pažeidžia moters orumą.

Įstatymas, pagal kurį būtų uždrausta viešose vietose dėvėti hidžabus ir burkas, gali būti priimtas jau gegužę, nors Prancūzijos aukščiausioji administracinė institucija – Valstybės taryba – yra pripažinusi, kad toks sprendimas gali būti paskelbtas prieštaraujančiu konstitucijai.

Belgija taip pat planavo uždrausti visą veidą dengiančius musulmoniškus šydus ir būtų tapusi pirmąja tai padariusia Europos Sąjungos šalimi, tačiau priimti atiitinkamą įstatymą sutrukdė vyriausybės krizė.
Prancūzijos musulmonų lyderiai tvirtina, kad debatai dėl hidžabų žemina jų bendruomenę.

Musulmoniškų šydų draudimo klausimas pirmą kartą buvo iškeltas pernai birželį, kai N.Sarkozy pareiškė šalies parlamentui, jog tokie apdangalai „nėra pageidaujami“ Prancūzijoje. Tą pačią žinią prezidentas pakartojo praeitą mėnesį.

Dėl šio klausimo šalyje kilo įnirtingi debatai, atgaivinę prisiminimus apie susipriešinimą tarp politikų ir visuomenėje, kurį išprovokavo 2004 metais įvestas musulmoniškų skarelių ir kitų „demonstratyvių“ religinių simbolių draudimas švietimo įstaigose.

Prancūzijos VRM duomenimis, veidus šalyje nuolat dangstosi daugiau nei 1 900 musulmonių.
Prancūzija, kurioje gyvena daug imigrantų iš Afrikos, neturi duomenų apie poligaminių šeimų skaičių šalyje, tačiau manoma, kad tokių esama dešimtys tūkstančių.