Svarbiausios žinios
- Armėnija trečiadienį pranešė, kad per mažiau nei parą nuo Azerbaidžano karinės operacijos ginčijamame Kalnų Karabacho regione pradžios žuvo daugiau kaip 30 žmonių ir daugiau kaip 200 buvo sužeisti.
- Rusijos taikdariai trečiadienį pranešė iš pavojingiausių Kalnų Karabacho vietovių evakavę daugiau nei 2 tūkst. civilių, įskaitant daugiau nei 1 tūkst. vaikų.
- Kalnų Karabacho armėnai teoriškai gali gyventi valdant Azerbaidžanui, tačiau reikėtų užmegzti dialogą, pareiškė Armėnijos užsienio reikalų viceministras Vahanas Kostanianas, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
- Kalnų Karabachas jau daugiau nei 20 metų, nuo pat 1994-ųjų, gyvena įtampoje ir nežinioje dėl krašto ateities. 15min pažvelgia į konflikto priešistorę.
Protesto akcijos baigėsi taikiai
09:01
Artėjant vidurnakčiui protestuotojai nesiskirstė, atrodė, kad Jerevano laukia nerami naktis. Tačiau po vidurnakčio dauguma protestuotojų išsiskirstė. Pranešta tik apie nedidelius susidūrimus su pareigūnais, mažiausiai 9 sulaikytus žmones.
Rugsėjo 21-oji yra Armėnijos nepriklausomybės diena, tad šia proga gali būti naujų protesto akcijų.
G.Landsbergis: operacija Kalnų Karabache vykstant karui Ukrainoje – ne sutapimas
23:00
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Azerbaidžano pradėta operacija separatistiniame Kalnų Karabache tebesitęsiant Rusijos invazijai Ukrainoje nėra sutapimas.
„Nemanau, kad tai sutapimas, kai kalbame apie Ukrainą, apie karą čia, o kaimynystėje atsiranda dar vienas lūžio taškas“, – interviu CNN trečiadienį sakė Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dalyvaujantis Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Kai kurios šalys gali matyti tai kaip galimybę, kol Vakarų šalys yra užimtos Ukraina ir negali paskirstyti dėmesio, (...) apšaudyti civilių miestus. Tai kelia nerimą“, – teigė jis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Iš Kalnų Karabacho armėnų bendruomenių evakuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių
21:31
Iš Armėnijos bendruomenių Kalnų Karabacho regione evakuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, trečiadienį pranešė separatistų pareigūnas.
„Šiuo metu daugiau kaip 10 tūkst. žmonių yra evakuoti iš savo gimtųjų bendruomenių ir priversti ieškoti prieglobsčio kitose (Karabacho) gyvenvietėse, kur gali būti užtikrintas santykinis saugumas“, – socialiniuose tinkluose pareiškė separatistų administracijos teisių ombudsmenas Geghamas Stepanianas.
Armėnijos premjeras telefonu kalbėjosi su V.Putinu dėl padėties Kalnų Karabache
21:03
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas trečiadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl padėties Kalnų Karabache, pranešė jo biuras.
„Ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Buvo aptarta padėtis Kalnų Karabache“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė armėnų premjero spaudos sekretorė Nazeli Baghdasarian.
Azerbaidžano prezidentas: separatistų pajėgos palieka Kalnų Karabacho regioną
20:39
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas trečiadienį pareiškė, kad Armėnijos remiamos separatistų pajėgos traukiasi iš Kalnų Karabacho regiono.
Jis taip pat nurodė, kad per Baku puolimą buvo sunaikinta didžioji dalis separatistų įrangos.
„Nelegalūs armėnų daliniai pradėjo pasitraukimo iš savo pozicijų procesą. Jie priėmė mūsų sąlygas ir pradėjo atiduoti ginklus“, – per televiziją transliuotoje kalboje teigė I.Aliyevas.
I.Aliyevas pareiškė, kad Azerbaidžanas atkūrė savo suverenitetą po puolimo prieš separatistus Kalnų Karabacho regione.
„Azerbaidžanas atkūrė savo suverenitetą dėl sėkmingų antiteroristinių priemonių Karabache“, – nurodė prezidentas.
Armėnijos sostinėje prie vyriausybės pastato susirinko tūkstančiai protestuotojų
20:30
Armėnijos sostinėje trečiadienį tūkstančiai žmonių susirinko prie ministro pirmininko Nikolo Pašiniano biuro, protestuodami prieš tai, kaip vyriausybė sprendžia Kalnų Karabacho krizę, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.
Protestuotojai, užtvėrę visas aplinkines gatves, kaltino vyriausybę, kad ji apleido Kalnų Karabacho gyventojus, kurių daugumą sudaro armėnai, po to, kai separatistai nutraukė ugnį ir sudėjo ginklus.
Praėjus dienai po to, kai Azerbaidžanas pradėjo karinę operaciją Kalnų Karabache, separatistinės armėnų pajėgos sutiko sudėti ginklus ir surengti derybas dėl reintegracijos.
„Mes prarandame savo tėvynę, savo žmones“, – sakė 20-metis muzikantas Sargis Hayatsas.
AFP jis nurodė, kad šalies premjeras turėtų atsistatydinti, nes nesugeba tinkamai valdyti šalies.
N.Pašinianas atėjo į valdžią žadėdamas permainas, tačiau jo reputacijai smarkiai pakenkė karinis pralaimėjimas Azerbaidžanui 2020-aisiais ir paaštrėjusi situacija Kalnų Karabache.
Opozicija ne kartą teigė, kad premjeras daro per daug nuolaidų Kalnų Karabacho klausimu.
„Visi apleido Arcachą, mano tėvynė liko viena, be pagalbos“, – verkdamas teigė 47 metų Hasmikas Manukyanas.
„(Valdžios institucijos) mano, kad Arcachas yra nereikalinga našta Armėnijai, bet taip nėra“, – pridūrė jis, panaudodamas armėnišką Kalnų Karabacho pavadinimą.
„Mes liksime čia ir rengsime eitynes“, – sakė 26-erių Surenas Javulyanas.
„Jei armėnai bus vieningi, priešas nenugalės“, – pareiškė jis.
Kremlius: krizė Kalnų Karabache yra Azerbaidžano vidaus reikalas
20:25
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad įvykiai Kalnų Karabache yra Azerbaidžano, kuris pradėjo karinę operaciją šiame regione ir tarpininkavo sudarant paliaubas su etninių armėnų separatistais, vidaus reikalas.
„Azerbaidžanas veikia savo teritorijoje, kurią Armėnija pripažino“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Tai yra Azerbaidžano vidaus reikalas“, – pridūrė jis.
Apšaudytas rusų „taikdarių“ automobilis, kariai žuvo
18:35
Rusijos gynybos ministerija praneša, kad trečiadienį, grįžtant iš Rusijos taikos palaikymo kontingento stebėjimo posto netoli Džanijatago kaimo, automobilis, kuriame buvo Rusijos kariai, buvo apšaudytas.
„Dėl apšaudymo žuvo automobilyje buvę Rusijos kariai“, - sakoma pranešime, kurį cituoja naujienų agentūra „Ria Novosti“.
Įvykio vietoje dirba Rusijos ir Azerbaidžano tyrimo institucijų atstovai, kurie aiškinasi visas įvykio aplinkybes.
ES ragina Azerbaidžaną užtikrinti Kalnų Karabacho armėnų saugumą
17:47
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį paragino Azerbaidžano prezidentą Ilchamą Alijevą ginti etninių armėnų teises Kalnų Karabacho regione, separatistinėms pajėgoms sutikus sudėti ginklus.
„Šį rytą paskambino prezidentui Aliyevui, kad būtų užtikrintos visiškos paliaubos ir saugus bei orus Azerbaidžano elgesys su Karabacho armėnais. Reikia užtikrinti jų žmogaus teises ir saugumą. Reikalinga prieiga skubiai humanitarinei pagalbai“, – socialiniuose tinkluose rašė Ch.Michelis.
Azerbaidžanas sako siekiąs taikiai reintegruoti Kalnų Karabache gyvenančius armėnus
17:21
Azerbaidžanas trečiadienį pareiškė, kad siekia taikiai reintegruoti separatistiniame Kalnų Karabacho regione gyvenančius armėnus ir remia santykių su istorine varžove Armėnija normalizavimą.
„Azerbaidžano darbotvarkė yra apie taikią Karabacho armėnų reintegraciją, o Azerbaidžanas taip pat palaiko normalizavimo procesą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano“, – sakė prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Hikmetas Hajiyevas.
Azerbaidžanas taip pat pareiškė, kad pagal susitarimą dėl karinės operacijos Kalnų Karabache užbaigimo armėnų separatistų pajėgoms suteiks „saugų praėjimą“ ir kad visi jo veiksmai ten buvo koordinuoti su Maskvos taikdariais.
„Saugų patekimą į atitinkamus susirinkimo punktus taip pat užtikrins Azerbaidžano pusė“, – žurnalistams sakė H.Hajiyevas.
„Visi veiksmai vietoje yra derinami su Rusijos taikdariais“, – tvirtino jis.
Kalnų Karabacho gyventojai gali bandyti palikti regioną
15:57
Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanaluose plinta nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos iš pasienio teritorijų evakuotų žmonių minios.
Daugelis jų atvyko į Stepanakerto oro uostą. Jie planuoja išvykti iš Kalnų Karabacho, spėjo naujienų portalas „The Moscow Times“.
Tikimasi, kad Azerbaidžanas turėtų suteikti koridorių gyventojų ir Karabacho kariuomenės likučių evakuacijai.
Rusijos gynybos ministerija tuo tarpu pranešė, kad Rusijos taikdarių stovykloje šiuo metu yra daugiau kaip du tūkstančiai žmonių.
Politologas paaiškina, kas įvyko Kalnų Karabache: tai tiesiogiai susiję su Rusijos karu Ukrainoje
15:42
Azerbaidžanas sustabdė karinę operaciją ginčijamame Kalnų Karabache, kai armėnų separatistai sutiko sudėti ginklus ir surengti derybas dėl reintegracijos.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius interviu 15min paaiškino, kaip Rusijos karas Ukrainoje pakurstė Azerbaidžano veiksmus ir ko tikėtis toliau.
– Kam priklauso Kalnų Karabachas?
– Jeigu neieškosime atsakymo labai giliai istorijoje, o žiūrėsime, kaip tai traktuoja tarptautinė teisė, tai turėtume pasakyti, kad be jokių išlygų ta teritorija yra integrali Azerbaidžano valstybės dalis.
Karo korespondentas: karinių veiksmų baigtis Kalnų Karabache buvo nulemta iš anksto
14:46
Azerbaidžano karinė operacija Kalnų Karabache truko lygiai 24 valandas. BBC karo korespondentas Ilja Abiševas pažymėjo, kad karinių veiksmų Kalnų Karabache baigtis buvo nulemta iš karto.
„Greitas Karabacho vadovybės sutikimas nutraukti ugnį Baku sąlygomis reiškia ne ką kita, kaip kapituliaciją ir byloja apie vietos armėnų pajėgų nesugebėjimą pasipriešinti“, – pažymėjo jis.
I.Abiševas aiškino, jog nuo pat pralaimėjimo Antrajame Karabacho kare 2020 m. nepripažinta respublika yra izoliuota. Vienintelis sausumos kelias, jungiantis Stepanakertą su Armėnija, liko Lačino koridorius – siauras, vingiuotas tarpeklio kelias, kurį per visą ilgį kontroliuoja Azerbaidžanas.
Jis priminė, kad 2022 m. gruodį Azerbaidžano kariuomenė užblokavo šį kelią, tačiau dar anksčiau apie karinių atsargų perdavimą į Kalnų Karabachą negalėjo būti nė kalbos.
„Viskas, ką Armėnijos pajėgos galėjo pasiūlyti prieš reguliarią ir gerai aprūpintą Azerbaidžano kariuomenę, buvo senos sovietinės technikos likučiai iš ankstesnio karo ir keli tūkstančiai kovotojų su lengvaisiais šaulių ginklais ir skurdžia amunicija.
Jau iš smūgių intensyvumo kariniams objektams Karabacho armėnų kontroliuojamoje teritorijoje buvo aišku, kad Baku nusiteikęs rimtai ir neketina vilkinti operacijos“, – rašo jis.
Viena vertus, Azerbaidžano kariuomenė, pasitelkusi aviaciją ir artileriją, kovojo nekontaktiniuose mūšiuose, be nuostolių išvesdama iš rikiuotės priešo gyvąją jėgą ir techniką, pažymėjo karo korespondentas, tačiau kita vertus, ji puolė ir sausuma, sukeldama sausumos pajėgų pralaimėjimo grėsmę ir priversdama gynybą greitai išeikvoti amuniciją.
„O papildyti jos nebuvo iš ko“, – pridūrė I.Abiševas.
Jo nuomone, Karabacho vadovybė neturėjo iš kur laukti pagalbos.
„Kad ir kiek buvo reikalaujama iš Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano, kad jis apgintų Karabacho armėnus, tai padaryti buvo nepaprastai sunku. Pasiųsti pastiprinimą į Kalnų Karabachą buvo praktiškai neįmanoma, nes Azerbaidžano kariuomenė kontroliavo ir žemę, ir dangų. O pradėti atvirą karinį konfliktą su Azerbaidžanu dabartinėmis sąlygomis Armėnijai reiškia kelti pavojų savo teritoriniam vientisumui ir galbūt net suverenitetui“, – reziumavo korespondentas.
Armėnija susirūpinusi, kad paliaubos tęstųsi
14:35
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas trečiadienį pareiškė, kad labai svarbu užtikrinti, jog paliaubos tarp Kalnų Karabacho separatistų ir Azerbaidžano nenutrūktų.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad jas užtikrins šiame ginčijamame regione dislokuoti Rusijos taikdariai.
„Tikimės, kad karinis eskalavimas nesitęs, nes dabartinėmis sąlygomis labai svarbu užtikrinti stabilumą ir sustabdyti kovinius veiksmus“, – kreipdamasis į armėnus teigė N.Pašinianas.
V.Putinas sako besitikįs taikaus sprendimo Kalnų Karabache
14:34 Atnaujinta 14:49
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad tikisi taikaus konflikto Kalnų Karabache sprendimo, nepaminėdamas susitarimo dėl paliaubų tarp Armėnijos separatistų ir Azerbaidžano.
„Mes palaikome glaudžius ryšius su visomis konflikto pusėmis: su Jerevano valdžia, su (separatistinio Karabacho) valdžia Stepanakerte ir Baku“, – sakė V.Putinas per susitikimą su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi.
„Tikiuosi, kad mes galime pasiekti deeskalavimą ir perkelti šios problemos sprendimą į taikų kelią“, – pridūrė jis.
Kol kas neaišku, ar valstybinės televizijos išplatinta filmuota medžiaga buvo įrašyta prieš paskelbiant paliaubas Karabache, ar po to.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas negalėjo pakomentuoti Kalnų Karabacho separatistų ir Azerbaidžano paskelbto paliaubų susitarimo.
„Dar neturiu detalių“, – sakė jis žurnalistams per kasdienę spaudos konferenciją.
Anksčiau trečiadienį Azerbaidžanas paskelbė stabdantis savo karinę operaciją ginčijamame Kalnų Karabacho regione, separatistinėms Armėnijos pajėgoms sutikus sudėti ginklus ir surengti derybas dėl integracijos.
Baku gyventojai nori, kad Karabache plėvėsuotų Azerbaidžano vėliavos
13:53
Priešingai tarptautinei reakcijai, kurią sukėlė antradienį Kalnų Karabache pradėta Azerbaidžano „antiteroristinė operacija“, Baku gyventojai palankiai įvertino veiksmus prieš separatistinį regioną.
Vieno iš jų nuomone, „buvo žinoma, kad Armėnija po ilgos pertraukos vėl užpuls Azerbaidžaną“.
Kitas praeivis pridūrė, kad seniai to tikėjosi ir viliasi, jog netrukus sulauks pokyčių dėl Kalnų Karabacho kontrolės.
Premjeras: Armėnija nedalyvavo diskusijose dėl paliaubų
13:41 Atnaujinta 14:51
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas trečiadienį kreipdamasis į šalies gyventojus sakė, kad Jerevanas nedalyvavo rengiant ugnies nutraukimo susitarimą tarp Kalnų Karabacho separatistų ir Azerbaidžano.
Jis išreiškė viltį, kad paliaubos nebus pažeistos.
N.Pašinianas kreipėsi į gyventojus per televiziją po to, kai Kalnų Karabacho separatistai ir Baku paskelbė, kad pasiekė susitarimą dėl ugnies nutraukimo ir surengs derybas dėl ginčijamo regiono integravimo į Azerbaidžaną.
„Armėnija nedalyvavo rengiant ugnies nutraukimo Kalnų Karabache deklaracijos tekstą tarpininkaujant rusų taikdariams“, – sakė N.Pašinianas.
Jis pakartojo, kad Jerevanas neturi jokios kariuomenės separatistų kontroliuojamame Kalnų Karabacho anklave.
N.Pašinianas sakė, kad Jerevanas atsižvelgė į separatistų deklaracijas, įskaitant sutikimą surengti susitikimą su Azerbaidžano valdžia dėl Kalnų Karabacho integravimo į Azerbaidžaną.
Armėnų lyderis susidūrė su protestais namuose po to, kai Armėnija 2020 metais pralaimėjo karą su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho.
N.Pašinianas sakė besitikintis, kad Rusijos taikdariai Kalnų Karabache, dislokuoti 2020 metais pagal Maskvai tarpininkaujant sudarytą taikos susitarimą, užtikrins paliaubų laikymąsi.
„Tikimės, kad karinis eskalavimas nesitęs, nes dabartinėmis sąlygomis labai svarbu užtikrinti stabilumą ir sustabdyti kovinius veiksmus“, – teigė jis.
Jis paragino Maskvos misiją „užtikrinti Kalnų Karabacho armėnų saugumą, sudaryti sąlygas armėnams išsaugoti teisę gyventi savo namuose, savo žemėje“.
N.Pašinianas pastaraisiais mėnesiais kritikavo Rusijos taikdarių vaidmenį Kalnų Karabache, dėl to kilo diplomatinių ginčų su tradicine Armėnijos sąjungininke Rusija.
Ekspertas: Azerbaidžaną paskatino atšalę Armėnijos santykiai su Rusija
13:35
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius 15min laidoje apžvelgė situaciją Kalnų Karabache ir galimus jos scenarijus.
Regionų politikos ekspertas pirmiausia pažymėjo, kad Azerbaidžano pretenzijos į Kalnų Karabachą yra teisėtos, nes pagal tarptautinę teisę yra pripažįstama, kad tai yra Azerbaidžano teritorija.
„Tačiau, kalbant apie veiksmus, ar tarptautinė teisė numato, ar leidžia karinius veiksmus, siekiant susigrąžinti teritoriją, tai diplomatija turėtų eiti pirmiau negu kariniai veiksmai. Vienaip ar kitaip ta diplomatija vyko, bet mes matome, kad nesėkmingai. Ir dabar galbūt, deja, tai vyksta į trečiąjį Armėnijos-Azerbaidžano karą“, – atkreipė dėmesį profesorius.
Jo nuomone, imtis veiksmų būtent dabar Azerbaidžaną paskatino palanki geopolitinė situacija regione:
„Sakyčiau, kad Azerbaidžaną padrąsino procesai pačioje Armėnijoje, kur Armėnijos Vyriausybė labai viešai, galėtume sakyti, pažemino Rusiją daugybe klausimų, daugybe veiksmų ir, na, tiesiog beveik išsižadėjo jos. Tiesą sakant, neatrodė, kad Armėnija galėtų sau leisti taip staigiai ir taip ryžtingai atsisakyti draugystės – na, čia gal tarp kabučių – su Rusija, bet panašu, kad Armėnija tą žingsnį žengė.
Gal jis buvo simbolinis labiau negu realus, bet Azerbaidžanas tai perskaitė kaip iš tikrųjų palankų, sakykime, klimatą imtis veiksmų, tikintis, kad Rusija nesiims kažkokių priemonių užkirsti Azerbaidžanui kelią susigrąžinti Karabachą būtent šiuo metu.“
Konfliktas įžiebė protestus Armėnijos sostinėje
13:06
Trečiadienio rytą Stepanakerto apylinkėse kas kelios minutės aidėjo sprogimai, kai kurie jų buvo girdimi tolumoje, kiti – arčiau miesto.
Kalnų Karabacho etninių armėnų pareigūnai išplatintame pareiškime nurodė, kad Stepanakertas ir regiono kaimai buvo intensyviai apšaudomi. Regiono kariškiai teigė, kad Azerbaidžanas kovose naudoja lėktuvus, artilerijos ir raketų sistemas, taip pat dronus.
Stepanakerto gyventojai persikėlė į rūsius ir slėptuves nuo bombų, o dėl mūšių nutrūko elektros tiekimas. Regione ir toliau trūksta maisto, o pirmadienį pristatyta ribota humanitarinė pagalba nebuvo išdalinta dėl apšaudymo, kuris po trumpos pertraukos po pietų vėl atsinaujino vakare.
Kalnų Karabachą ir dideles aplinkines teritorijas nuo 1994-ųjų pasibaigusio separatistų karo kontroliavo etniniai armėnai, tačiau Azerbaidžanas per 2020-ųjų kovas susigrąžino šias teritorijas ir dalį Kalnų Karabacho. Kovos baigėsi paliaubomis, pagal kurias Kalnų Karabache dislokuoti Rusijos taikdariai.
Tačiau Azerbaidžanas tvirtina, kad Armėnija nuo to laiko kontrabanda įvežė ginklų. Reaguojant į tai, Kalnų Karabachą ir Armėniją jungiantis kelias buvo užblokuotas, dėl to ėmė trūkti maisto ir vaistų.
Antradienį Armėnijos sostinės Jerevano centre susirinkę tūkstančiai protestuotojų blokavo gatves ir reikalavo, kad pareigūnai gintų Kalnų Karabache gyvenančius armėnus.
Kai kurie protestuotojai susirėmė su policija, kuri, kaip pranešama, panaudojo kurtinamąsias granatas. Iš viso per susirėmimus buvo sužeisti 34 žmonės – 16 policininkų ir 18 civilių, pranešė Armėnijos sveikatos apsaugos ministerija. Maždaug pusei jų toliau teikiama medicininė pagalba, teigė ministerija.
Jerevanas: Kalnų Karabachas teoriškai galėtų gyventi valdant Azerbaidžanui
12:57
Kalnų Karabacho armėnai teoriškai gali gyventi valdant Azerbaidžanui, tačiau reikėtų užmegzti dialogą, pareiškė Armėnijos užsienio reikalų viceministras Vahanas Kostanianas, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
Pasak jo, Armėnijos valdžia supranta, kad Kalnų Karabacho armėnai yra pasirengę deryboms su Baku.
Azerbaidžanas patvirtino paliaubas Kalnų Karabache
12:45
Azerbaidžanas patvirtino, kad su Armėnijos separatistais buvo pasiektos paliaubos siekiant užbaigti karinę operaciją Kalnų Karabache, o kitą dieną vyks derybos dėl integracijos.
„Atsižvelgiant į Armėnijos gyventojų Karabache atstovų kreipimąsi, gautą per Rusijos taikos palaikymo kontingentą, buvo pasiektas susitarimas rugsėjo 20 dieną 13 val. (12 val. Lietuvos laiku) sustabdyti vietines antiteroristines priemones“, – pranešė Gynybos ministerija.
Prezidento Ilhamo Aliyevo biuras atskirai patvirtino Jevlache ketvirtadienį įvyksiant derybas su armėnų separatistais dėl integracijos su Azerbaidžanu.
Armėnija: per Azerbaidžano operaciją žuvo 32 žmonės, sužeisti daugiau kaip 200
12:13
Armėnija trečiadienį pranešė, kad per mažiau nei parą nuo Azerbaidžano karinės operacijos ginčijamame Kalnų Karabacho regione pradžios žuvo daugiau kaip 30 žmonių ir daugiau kaip 200 buvo sužeisti.
„Dėl apšaudymo šiuo metu yra 32 žuvusieji ir daugiau kaip 200 sužeistų žmonių“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Armėnijos teisių ombudsmenė Anahit Manasian. Ji sakė, kad septyni iš žuvusiųjų yra civiliai, įskaitant du vaikus.
Žiniasklaida: Kalnų Karabacho separatistai skelbia nutrauksiantys ugnį
12:12 Atnaujinta 12:21
Nepripažinto Kalnų Karabacho valdžia priėmė Rusijos taikdarių pasiūlymą dėl paliaubų, teigiama nepripažintos respublikos informacijos centro pranešime, kuriuo pasidalijo BBC Rusijos tarnyba.
„Per dvi dienas trukusias atkaklias kovas Arcacho ginkluotųjų pajėgų daliniai didvyriškai gynėsi nuo priešo, kelis kartus lenkiančio juos gyvosios jėgos ir karinės technikos skaičiumi, padarydami didžiausių nuostolių.
Deja, Arcacho pusė taip pat turi nuostolių ir sužeistųjų, o kai kuriose vietovėse priešui pavyko prasiveržti į gynybos pajėgų kovines pozicijas, perimti kelių aukštumų ir strateginių kelių mazgų kontrolę“, – rašoma pareiškime.
Atsižvelgdama į tai, Kalnų Karabacho valdžia „priima Rusijos taikos palaikymo misijos vadovybės pasiūlymą dėl ugnies nutraukimo“.
Pagal susitarimus su Rusijos puse karo veiksmai turėtų būti nutraukti rugsėjo 20 d. 13 val.
Pareiškime taip pat kalbama apie visišką Kalnų Karabacho kariuomenės nuginklavimą ir sunkiosios technikos atitraukimą iš nepripažintos respublikos teritorijos.
Klausimai su Azerbaidžano puse dėl Kalnų Karabacho armėnų „reintegracijos“ ir jų teisių bei saugumo užtikrinimo bus aptarti rugsėjo 21 d. susitikime Jevlacho mieste.
Popiežius ragina sudėti visus ginklus Kalnų Karabache
11:47 Atnaujinta 12:14
Popiežius Pranciškus trečiadienį paragino nutildyti visus ginklus separatistiniame Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione po to, kai buvo pradėta karinė operacija prieš armėnų separatistų pajėgas.
„Kreipiuosi į visas suinteresuotas šalis ir tarptautinę bendruomenę, prašydamas nutildyti ginklus ir dėti visas pastangas, kad būtų rasti taikūs sprendimai žmonių labui ir gerbiamas žmogaus orumas“, – sakė 86-erių Katalikų Bažnyčios vadovas kassavaitinėje audiencijoje.
Popiežius Pranciškus trečiadienį paragino nutildyti visus ginklus separatistiniame Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione po to, kai buvo pradėta karinė operacija prieš armėnų separatistų pajėgas.
„Vakar gavau nerimą keliančių žinių iš Kalnų Karabacho (...), kur ir taip kritinę humanitarinę padėtį dabar dar labiau pablogino ginkluoti susirėmimai“, – kassavaitinėje audiencijoje sakė 86-erių Katalikų Bažnyčios vadovas.
„Kreipiuosi į visas suinteresuotas šalis ir tarptautinę bendruomenę, prašydamas nutildyti ginklus ir dėti visas pastangas, kad būtų rasti taikūs sprendimai žmonių labui ir gerbiamas žmogaus orumas“, – pridūrė jis.
Azerbaidžanas perspėjo, kad savo veiksmus Kalnų Karabache, kuriame gyventojų daugumą sudaro etniniai armėnai ir dėl kurio su kaimynine Armėnija jau kariavo du karus, tęs iki galo.
Pranciškus 2016 metais atskirais vizitais lankėsi tiek Armėnijoje, tiek Azerbaidžane, ir tuomet ragino užtikrinti stabilią taiką regione.
Rusijos taikdariai sako Kalnų Karabache evakavę per 2 tūkst. civilių
11:40
Rusijos taikdariai trečiadienį pranešė evakavę daugiau nei 2 tūkst. civilių, įskaitant daugiau nei 1 tūkst. vaikų, iš pavojingiausių Kalnų Karabacho vietovių, praėjus dienai po to, kai Azerbaidžanas pradėjo karinę operaciją šiame regione.
„Rusijos taikos palaikymo kontingentas ir toliau evakuoja civilius Kalnų Karabacho gyventojus iš pavojingiausių vietovių“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Rusijos taikdariai dislokuoti „paliauboms užtikrinti“: tačiau ar jie gali panaudoti ginklus?
11:39
Rusijos taikos palaikymo pajėgos Kalnų Karabache yra nuo 2020 m. lapkričio mėn., kai prezidentai Ilhamas Alijevas, Vladimiras Putinas ir ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pasirašė pareiškimą dėl antrojo Kalnų Karabacho karo pabaigos.
Būtent šiame pareiškime buvo nurodyta, kad Rusijos taikdarių kontingentas bus dislokuotas regione „paliauboms stebėti“ – su šia sąlyga sutiko visos šalys.
Tačiau..ar jų buvimas regione yra veiksmingas?
Kremlius pareiškė, kad kariškiai „palaiko ryšius su Armėnijos ir Azerbaidžano pusėmis“. O Valstybės Dūmos gynybos komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas pažymėjo, kad, kol taikdariams patiems negresia pavojus, jie neturi teisės panaudoti ginklų.
Tačiau vasario mėn. radijas „Azatutyun“ (priklauso Rusijoje užsienio agentu pripažintam radijui „Laisvės Radijas“) gavo Armėnijos ir Rusijos gynybos ministrų pasirašytą dokumentą „dėl taikos palaikymo operacijos Kalnų Karabacho konflikto zonoje mandato“. Jame teigiama, kad taikdariai turi teisę panaudoti ginklus „iškilus grėsmei civilių gyventojų gyvybei ir sveikatai“.
Pažymima, kad problema ta, kad Azerbaidžanas šio dokumento nepasirašė. Tačiau N.Pašinianas patikino, kad dokumentas yra trišalio pareiškimo tęsinys, todėl jis galioja ir be Baku parašo, tačiau teisiškai tai, vargu, ar tiesa.
Rusijos taikdariai taip pat neturi Jungtinių Tautų mandato, kuris suteiktų jiems teisę „užtikrinti taiką“, t.y. naudoti jėgą. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šis mandatas nereikalingas, nes ir Baku, ir Jerevanas „sutinka su taikdarių darbo sąlygomis“.
Antradienio pavakrę Rusijos gynybos ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame nurodyta, jog Rusijos taikdariai „fiksuoja daugybę paliaubų pažeidimo faktų“ ir „visą parą stebi padėtį“.
Pranešta, kad taikdariai taip pat evakuoja civilius gyventojus. Buvęs Armėnijos ombudsmenas Armanas Tatajanas patvirtino šią informaciją ir pridūrė: „Rusijos taikos palaikymo pajėgos evakuoja civilius gyventojus, įskaitant vaikus, iš pasienio kaimų giliai į Kalnų Karabacho teritoriją“.
Stepanakerto gyventojai raginami eiti į slėptuves, o ne palikti miestą
11:04
Stepanakerto valdžia trečiadienį paragino gyventojus trauktis į slėptuves užuot bėgus iš pagrindinio Kalnų Karabacho miesto, Azerbaidžanui tęsiant karinę operaciją separatistiniame regione.
„Šiuo metu nereikia judėti, raginame laikytis saugos taisyklių ir likti rūsiuose bei slėptuvėse nuo bombų“, – sakoma merijos pranešime, kuriame kalbama apie panikos ženklus tarp vietinių.
Analitikai apie padėtį ir Kalnų Karabacho ateitį: „taip gimsta etninis valymas“
09:56
Ankstesnė karo veiksmų banga Kalnų Karabacho teritorijoje baigėsi mažiau nei prieš trejus metus. BBC Rusijos tarnyba pasikalbėjo su regiono ekspertais apie tai, kodėl prasidėjo nauja eskalacija ir kaip ji gali baigtis.
„Tikėjausi, kad pamažu visa tai pereis į kitą dimensiją, tačiau tai, kas įvyko, mane nustebino. Tiesą sakant, tai šokas. Tikiuosi, kad tai ilgai netruks ir įsikiš Rusijos taikdariai. O Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas kaip nors sugebės sustabdyti eskalaciją“, – BBC komentavo azerbaidžaniečių konfliktologas Šahinas Rzajevas.
Dėl 2020 m. karo Azerbaidžanas atgavo dalį Karabacho ir aplinkinių regionų. Į Kalnų Karabachą, kaip susitarė Azerbaidžano, Armėnijos ir Rusijos vadovai, įžengė Rusijos taikdariai. Jie kontroliuoja teritoriją, kurioje gyvena armėnai, ir užtikrina jų saugumą.
Armėnija sutiko su beveik visais Baku reikalavimais, tačiau mainais reikalavo saugumo garantijų Kalnų Karabacho armėnams ir visaverčių derybų su Stepanakertu. Tuo pat metu Karabache jau kelis mėnesius tęsiasi humanitarinė krizė – kelias per Lačino koridorių blokuojamas nuo 2022 m. gruodžio mėn.
„Azerbaidžano retorika, kurioje Kalnų Karabachas vis dažniau vadinamas „pilkąja zona“, pabrėžiamas netoleruotinas ginkluotų formuočių buvimas joje ir raginama išformuoti visas šio de facto darinio struktūras, taip pat aiškiai signalizuoja apie Azerbaidžano motyvus“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Pietų Kaukazo konfliktų tyrinėtojas Lawrence'as Broersas.
Jis taip pat pažymėjo, kad pastarosiomis savaitėmis buvo plačiai platinami pranešimai apie Azerbaidžano karių koncentraciją netoli Kalnų Karabacho. Taip pat pasirodė pranešimų apie naujus tiekimus iš Izraelio Azerbaidžanui, o tai rodo, kad ruošiamasi kariniams veiksmams.
Akivaizdu, kad Azerbaidžanas norėjo įvykdyti šią operaciją prieš ateinant žiemai, kuri labai apsunkina kovas kalnuose. Be to, padėtis aplink Kalnų Karabachą labai priklausė nuo taikdarių buvimo, tačiau prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, jų vaidmuo pastangose užmegzti dialogą sumažėjo.
Buvęs Armėnijos ombudsmenas Armanas Tatajanas, dabar vadovaujantis savo įsteigtam Tatajano teisės ir teisingumo centrui, teigė, kad šiuo metu Karabache žinomi 27 žuvusieji (tiek civiliai, tiek kariškiai). Tarp jų yra du vaikai. Dešimtys žmonių yra sužeisti, tikslus skaičius tikslinamas, tačiau jis jau artėja prie šimto.
„Viską stebiu realiuoju laiku. Tai nėra pavienis incidentas. Tai visos Azerbaidžano politikos, kuria siekiama iš esmės sunaikinti Arcachą (taip armėnai vadina Karabachą – BBC), dalis. Jie iš tikrųjų smogia į gyvenamuosius objektus. Jie smogia ligoninėms, gyvenamiesiems namams. Dabar jie bombarduoja ne tik bepiločius lėktuvus, bet ir aviaciją bei artileriją. Jie pradėjo bombarduoti tą valandą, kai vaikai buvo mokyklose ir darželiuose, o tėvai – darbe arba namuose. O žmonės slėpėsi, kur tik galėjo. O kai kurie tėvai net nežino, kur yra jų vaikai, nes nėra jokio ryšio“, – pažymėjo A.Tatajanas.
„Iš tikrųjų šiandien armėnai ir azerbaidžaniečiai gyvena dviejose lygiagrečiose realybėse, kurias kiekviena iš dviejų tautų susikūrė pati sau, – antradienį rašė BBC Rusijos tarnybos redaktorius Familas Ismailovas. – Vienoje realybėje: Azerbaidžanas ir Turkija bando organizuoti naują genocidą, todėl būtina „duoti vertą atsaką“. Kitoje: po 30 pažeminimo metų atėjo „teisingo atpildo“ akimirka. Abiejose realybėse nėra vietos kitos pusės skausmui ir svajonėms. Taip gimsta etninis valymas“.
Ekspertas: realių karo veiksmų tikimybė atrodo beveik nulinė
09:36
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys kasdienėje karo įvykių apžvalgoje socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipė dėmesį į antradienį Azerbaidžano pradėtą „antiteroristinę operaciją“ prieš nepripažintą Arcako darinį taip vadinamame „ekonominiame Azerbaidžano Kalnų Karabacho rajone“.
Jis priminė, jog Baku reikalauja, kad „separatistų režimas“ pasitrauktų, o savavališkos ginkluotos formuotės sudėtų ginklus ir pasiduotų.
„Tokia formuluotė labai neskaniai primena rusišką „denacifikaciją ir demilitarizaciją Ukrainoje“. Taip pat Azerbaidžanas reikalauja, kad armėnai išvestų savo karius, tuo tarpu Armėnija pareiškė, kad jos karių čia nėra“, – rašė žinovas.
E.Papečkys pažymėjo, kad, vos prasidėjus rimtiems veiksmams, jam atrodė realu, kad gali kilti karo veiksmai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, tačiau „dabar tokia tikimybė atrodo beveik nulinė“.
Eksperto nuomone, priežastis, dėl kurios esą buvo imtasi karinių veiksmų – Azerbaidžanas pranešė apie 2 nuo separatistų minų žuvusius azerbaidžaniečius civilius ir į įvykio vietą skubėjusius 4 policininkus – buvo labai geras pretekstas pradėti karinę operaciją, kuria siekiama pilnai perimti Kalnų Karabacho kontrolę.
Kol kas bent jau oficialiai kalbama tik apie Azerbaidžano teritorija pripažintas vietoves, ir tarptautinė bendruomenė pasmerkė karinės jėgos panaudojimą, pareikalavo nutraukti pradėtus karo veiksmus, tačiau skelbti sankcijų nežada.
„Kaip jau sakiau, susiklostė labai palankus karinės jėgos panaudojimui momentas. Azerbaidžaną iš karto labai stipriai parėmė Turkija. Dabar jau nėra abejonių, kad apie tokią galimą karo veiksmų eigą buvo tariamasi ir su rusais, nors Kremlius, aišku, tai neigia“, – atkreipė dėmesį E.Papečkys.
Jo įsitikinimu, kol kas matome tik tai, ką šiaip būtų galima pavadinti pasienio incidentais, jeigu Arcakas būtų pripažinta valstybė, didesnio intensyvumo karo veiksmų kol kas nėra.
„Nėra ir tokios gerai įrengtos gynybinės linijos, kokią azerbaidžaniečiai turėjo pralaužti 2020 metais. Iš esmės Arcakas neturi pajėgų pasipriešinti, ir visa ši „antiteroristinė operacija“ visų pirma skirta paskatinti čia gyvenančius armėnus pasitraukti į Armėniją“, – pridūrė karybos ekspertas.
Jis antrino kitiems analitikams, kurie tvirtino, jog Azerbaidžanas tokiai įvykių eigai nuosekliai ruošėsi, papildomai apsiginklavo, pravedė pratybas ir konsultavosi su Turkijos kariuomene.
„Jeigu iš tiesų minas padėjo Kalnų Karabacho armėnai, tai buvo didelė ir fatališka jų klaida. Azerbaidžaniečius minavimu niekas nekaltina, ir kalbėti apie jų pačių galimai surengtą provokaciją nėra pagrindo.“
Nors kol kas, pasak E.Papečkio, sunku prognozuoti, kas vyks toliau, jis įtaria, kad įvykių Kalnų Karabache gali neatlaikyti Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano vyriausybė.
„Kremliuje tuo tik džiaugtųsi. Tuo labiau, kad kol kas nėra pagrindo kaltinti nieko neveikimu Rusijos kontroliuojamą Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją. Iš kitos pusės, kaip nors jėga sustabdyti Azerbaidžaną Rusija šiame regione neturi galimybės, net jeigu ir labai norėtų“, – reziumavo jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Azerbaidžano vadovas įvardijo, per kiek laiko baigsis Karabacho operacija
09:26
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas per pokalbį telefonu JAV valstybės sekretoriui Anthony Blinkenui pasakė, kad operacija Kalnų Karabache bus baigta po to, kai regione pasiduos Armėnijos ginkluotosios pajėgos, pranešė Rusijos valstybinė agentūra „RIA Novosti“, remdamasi Azerbaidžano prezidento administracija.
„I.Alijevas sakė, kad prezidento administracija kelis kartus kvietė Kalnų Karabacho regione gyvenančių armėnų atstovus dialogui, tačiau jie atsisakė tai daryti“, – sakoma spaudos tarnybos pranešime.
JAV pareigūnas: tikėtina, kad A.Blinkenas įsitrauks į Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą
09:24
Po to, kai Azerbaidžanas antradienį Kalnų Karabacho regione pradėjo „antiteroristinius veiksmus“, Jungtinės Valstijos planuoja įsitraukti į konfliktą diplomatiniu būdu, naujienų agentūra „Reuters“ cituoja JAV pareigūną, kuris pridūrė, kad šis incidentas yra ypač pavojingas.
Aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnas pažymėjo, kad JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas greičiausiai per artimiausias 24 valandas įsitrauks į jau vykstančius diplomatinius veiksmus dėl įtampos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir A.Blinkenas jau antradienį aptarė padėtį ir pareiškė, kad reikia deeskaluoti susidariusią situaciją, pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Armėnijos vyriausybe.
Azerbaidžanas pradėjo karinius veiksmus Kalnų Karabacho regione, o šis žingsnis gali iššaukti naują karą nestabilioje teritorijoje, tačiau Baku teigė, kad jis buvo būtinas „konstitucinei tvarkai atkurti“ ir Armėnijos karinėms formuotėms išstumti, atkreipė dėmesį „Reuters“.
Kitas Valstybės departamento pareigūnas agentūrai tvirtino, kad šis incidentas buvo „ypač šiurkštus ir ypač pavojingas, todėl akivaizdu, kad palaikysime ryšį su visomis pusėmis“.
Kalnų Karabachas yra tarptautiniu mastu pripažinta Azerbaidžano teritorija, tačiau dalį jos valdo separatistinė etninių armėnų valdžia, teigianti, kad ši teritorija yra jų protėvių tėvynė. Nuo 1991 m., kai žlugo Sovietų Sąjunga, ji buvo dviejų karų – paskutinis iš jų įvyko 2020 m. – centre.
JT Saugumo Taryba ketvirtadienį surengs skubų posėdį dėl kovų Kalnų Karabache
09:14
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba antradienį pranešė, kad surengs skubų posėdį, Prancūzijai ir Jungtinėms Valstijoms vadovaujant pastangoms sustabdyti Azerbaidžano karinę operaciją etniniame armėnų anklave Kalnų Karabache.
Separatistai sakė, kad Azerbaidžanas antradienį iš artilerijos, reaktyvinių lėktuvų ir dronų apšaudė kalnuotą teritoriją, praėjus vienai dienai po to, kai buvo atnaujintas pagalbos krovinių vežimas į Kalnų Karabacho separatistų teritorijas.
Prancūzija paragino Saugumo Tarybą surengti posėdį dėl šios krizės, kuri vyksta tuo metu, kai pasaulio lyderiai renkasi Niujorke į metinę Generalinę Asamblėją. Saugumo Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaujanti Albanija paskelbė, kad posėdis įvyks ketvirtadienį.
Ši operacija yra „neteisėta, nepateisinama ir nepriimtina“, žurnalistams sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna.
„Norėčiau pabrėžti, kad Azerbaidžaną laikome atsakingu už Kalnų Karabacho armėnų likimą“, – pridūrė ji.
Kalbėdamas Generalinėje Asamblėjoje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas išreiškė nerimą: „Atnaujinta karinė veikla veda į aklavietę. Ji turi būti nutraukta.“
Į susitikimus Niujorke taip pat atvykęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas telefonu kalbėjosi su Armėnijos ir Azerbaidžano vadovais, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasišnekėjo su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu.
A.Blinkenas, paskambinęs Azerbaidžano prezidentui lhamui Aliyevui, paragino jį „nedelsiant nutraukti karinius veiksmus Kalnų Karabache ir deeskaluoti padėtį“, sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
Mažiausiai 29 žmonės žuvo per puolimą, kuris prasidėjo praėjus trejiems metams po ankstesnio karo, per kurį Azerbaidžanas atgavo dideles teritorijas.
JT vadovas ragina nedelsiant nutraukti kovas
09:14
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas trečiadienį paragino nedelsiant nutraukti kovas Kalnų Karabache, kur Azerbaidžanas pradėjo karinę operaciją prieš armėnų separatistų pajėgas.
„Generalinis sekretorius griežčiausiais žodžiais ragina nedelsiant nutraukti kovas, deeskaluoti [padėtį] ir griežčiau laikytis 2020 metų ugnies nutraukimo bei tarptautinės humanitarinės teisės principų“, – sakė A.Guterreso atstovas Stephane'as Dujarricas.
