Viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „TNS–Sofres“ duomenimis, opozicinė Socialistų partija turėtų surinkti 30 proc. balsų, o N.Sarkozy centro dešiniosios pakraipos Sąjunga už liaudies judėjimą (Union pour un Mouvement Populaire – UMP) – 26,7 proc. balsų.
Tuo tarpu „OpinionWay“ apklausa rodo, kad socialistai turėtų gauti 28,4 proc. balsų, o UMP – 27,3 proc. balsų.
Buvo manoma, kad nuo pasaulinio ekonomikos nuosmukio padarinių dar neatsigavę rinkėjai nepraleis progos per šiuos rinkimus nubausti N.Sarkozy valdančiąją partiją, nors atrodo, kad sekmadienį rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai mažas.
Tai pirmieji rinkimai Prancūzijoje po to, kai šalies ūkį prieš metus apėmė recesija. Dėl jos smarkiai išaugo nedarbas, kuris dabar yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį – šiuo metu darbo neturi beveik 3 mln. šalies gyventojų.
Dabar beveik neabejojama, kad kovo 21 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų rate socialistai sutriuškins N.Sarkozy partiją, nes jiems savo balsus veikiausiai atiduos ir tie rinkėjai, kurie pirmajame ture parėmė mažesnes kairiosios pakraipos partijas.
Balsavusių rinkėjų apklausos taip pat rodo, kad geriau nei tikėtasi pasirodė kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas – jis turėtų gauti 11,2–12 proc. balsų.
Balsavimas surengtas visuomenėje kilus įtampai dėl vyriausybės inicijuotų viešų debatų nacionalinio identiteto klausimu. Šie debatai sulaukė griežtos kritikos kaip visuomenės nesantaiką kurstantis projektas, nukreiptas prieš imigrantus.
N.Sarkozy populiarumo reitingas šiuo metu yra žemiausias nuo 2007 metų, kai jis buvo išrinktas prezidentu, ir politikos apžvalgininkai sutaria, kad jis jau nebeatrodo neįveikiamas 2012–aisiais.
„Nemanau, kad nacionalinė vyriausybė realiai sprendžia socialinio aprūpinimo klausimus, pavyzdžiui, nedarbo problemą“, – sakė draudimo srityje dirbanti 41 metų Patricia Abela (Patrisija Abela), Paryžiaus pietvakariniame rajone balsavusi už socialistus.
Vaikų auklė 47 metų Christine Eluard sakė, kad balsavo už vietinius kandidatus iš N.Sarkozy partijos, tačiau išreiškė įsitikinimą, kad iš esmės šie rinkimai laikomi „veikiau balsavimu dėl nepasitikėjimo“ Prancūzijos vadovybe.
„Jėgų balansas nepaprastai palankus kairiesiems“, – sakė viešosios nuomonės tyrimų agentūros IFOP direktorius Fredericas Dabi (Frederikas Dabi), prognozavęs skaudų UMP pralaimėjimą šiuose rinkimuose.
„Tai regioniniai rinkimai, bet kovo 21–ąją mes jau gręšimės į prezidento rinkimų kampaniją“, – sakė jis.
Socialistų partija jau kontroliuoja 20 iš 22 Prancūzijos žemyninės dalies regionų, taip pat Korsikos salą ir keturių užjūrio teritorijų tarybas.
Apklausų rezultatai rodo, jog socialistams gali pavykti įvykdyti tai, ką jų lyderė Martine Aubry pavadino didžiuoju kirčiu: perimti kontrolę visuose 26 šalies regionuose.
Prieš balsavimą N.Sarkozy stengėsi nesureikšminti jo partijai prognozuojamų nepalankių rezultatų. Pasak prezidento, vyriausybėje nebus jokių didesnio masto pertvarkymų, net jei pralaimėjimą patirtų 20 šiuose rinkimuose dalyvaujančių jo kabineto narių.
Netrukus po to, kai buvo paskelbti balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai, Prancūzijos premjeras Francois Fillonas atvyko į nacionalinę televiziją ir paskelbė: „Priešingai prognozėms dar nieko neaišku dėl antrojo rinkimų turo“.
Balsuoti sekmadienį galėjo apie 44 mln. rinkėjų. Jie pagal partijų sąrašus išrinks 1 880 tarybų narių, kontroliuosiančių biudžetus regioniniam transportui, viduriniam išsilavinimui ir vietos ekonomikos plėtrai.
Rinkėjų aktyvumas, kaip ir prognozuota, buvo nedidelis ir atspindėjo piliečių nusivylimą Prancūzijos politikų gebėjimu sušvelninti 2008–2009 metų krizės padarinius.
Vidaus reikalų ministerija baigiantis balsavimui pranešė, kad aktyvumas buvo kiek didesnis nei 40 proc. – 10 proc. mažesnis nei per praėjusius regioninius rinkimus 2004 metais.
