Klausimas aktualus ne tik lietuviui, besiskundžiančiam gyvenimu Lietuvoje. Atrodo, kad turėdami galimybę savo gimtinę paliktų net 700 mln. pasaulio gyventojų. Jei kiekvienas jų įgyvendintų savo slapčiausius troškimus, pasaulio šalių žemėlapis taptų neatpažįstamas. Turtingos Vakarų šalys, šiuo metu kenčiančios dėl mažo gimstamumo ir senstančios visuomenės, išaugtų, o skurdžiausios greitai ištuštėtų.
Pavyzdžiui, nykštukiniam miestui valstybei Singapūrui tektų kaip reikiant išsipūsti. Į vieną turtingiausių pasaulio valstybių norėtų emigruoti beveik 10 mln. žmonių, tad, hipotetiniais skaičiavimais, Singapūre gyventojų padaugėtų bene keturgubai. Pilietinio karo nualinta, diktatūros sukaustyta ir baimės šešėlyje gyvuojanti Kongo Demokratinė Respublika (buvęs Zairas) susitrauktų beveik trigubai: turėdami galimybę ir sąlygas šalį paliktų 19 mln. jos gyventojų.
2007–2009 metais tarptautinė visuomenės nuomonės tyrimų organizacija „Gallup“ vykdė tyrimą 135 pasaulio valstybėse ir apklausė 260 tūkst. žmonių. Jo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kiek iš nuolatinių šalies gyventojų galbūt norėtų išvykti gyventi visam laikui į kitą valstybę, jei tik turėtų palankias sąlygas. Tyrimas atskleidė, kad emigracijai ryžtųsi kas šeštas suaugęs žmogus. Emigravus visiems norintiesiems, bet nesiryžtantiesiems, migrantų skaičius pasaulyje išaugtų keturis kartus. Atliekant tyrimą, iš Lietuvos išvykti norėjo maždaug pusė milijono gyventojų.
Anot „Gallup“ analitikų, nors tyrimas parodė tik žmonių troškimus, bet ne rimtus ketinimus, pasaulio lyderiams yra apie ką susimąstyti, planuojant ir formuojant migracijos bei plėtros strategijas.
210 mln. žmonių mielai savo nuolatine gyvenamąja vieta pasirinktų senąjį civilizacijos lopšį Europą. Tiesa, Senajame žemyne vyktų ir didžiausia tarpregioninė migracija – persikraustyti iš vienos Europos Sąjungos (ES) valstybės į kitą norėtų 80 mln. ES piliečių.
Populiariausios tarp ES narių – senbuvės ir turtingos Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Ispanija ir Vokietija. Po 45 mln. pasaulio gyventojų pasuktų į Jungtinę Karalystę ir Prancūziją, 35 mln. šildytųsi po Ispanijos saule, 25 mln. norėtų gyventi tvarka ir pedantiškumu garsėjančioje Vokietijoje.
165 mln. žmonių svajonių šalimi išlieka JAV, 45 mln. keliautų gyventi į Kanadą, 25 mln. – į Australiją, o į Saudo Arabiją persikraustytų daugiau nei ten gyvena – net 30 mln. žmonių.
Labiausiai gimtinę norėtų palikti Afrikos gyventojai – visam laikui iš skurdžiausio pasaulio žemyno į užsienį išvyktų 38 proc. suaugusiųjų. Daugiausia – iš politinių konfliktų ir nestabilumo krečiamų Zimbabvės, Kongo ir Siera Leonės.
Atrodo, tik Azijoje žmonės kol kas ne ypač veržiasi svetur. Tik kas dešimtas azijietis, dalyvavęs apklausoje, pritarė emigracijai. Šis rodiklis yra net mažesnis už išsivysčiusių Europos ar Amerikos. Greičiausiai Azijos gyventojai pasikliauja kaip ant mielių augančia žemyno ekonomika. Be to, gerėjant gyvenimui įgyvendinama vis daugiau liberalių reformų, atveriančių kelią politinei laisvei ir didinančių stabilumą. Azijiečiai vertina ir šeimą: pasiryžusiems emigruoti būtų itin sunku nuo jos atsiskirti.
Tyrimo organizatorių teigimu, apklausa patvirtino mitą, kad labiausiai emigruoti nori neturtingieji, taip jie siekia pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Tiesa, nepritekliai ir finansų stoka dažnai užkerta kelią laimės paieškoms svetur. Tie, kurie gyvena geriau, pakelti sparnus ir išvykti kitur gali kur kas dažniau.
Jungtinių Tautų Žmogaus socialinės raidos ataskaita rodo, kad dauguma migrantų keliauja iš vienos besivystančios valstybės į kitą arba iš vienos turtingos į kitą ne mažiau išsivysčiusią. Tačiau žmonių lūkesčiai dažniausiai nesutampa su realybe. „Gallup“ apklausos duomenimis, keturi penktadaliai besivystančių šalių gyventojų norėtų emigruoti tik į išsivysčiusią valstybę. Ir tik 13 proc. turtingų valstybių gyventojų visam laikui persikraustytų į neišsivysčiusią šalį.
