„Prisijungimas prie NATO kompetencijų centro STRATCOM bendradarbiaujančios partnerės vaidmenyje Švedijai yra natūralus žingsnis“, – naujienų agentūrai AFP sakė šios Rygoje įsikūrusios institucijos direktorius Janis Sartas.
Anksčiau šį mėnesį Švedija paskelbė grąžinsianti kariuomenę į savo didžiausią salą – Gotlandą. Manoma, kad šis žingsnis susijęs su Stokholmo pastangomis padidinti gynybos pajėgumus, kai Rusijos tonas tampa vis labiau kategoriškas.
Švedija nėra NATO narė, bet priklauso Aljanso programai „Partnerystė už taiką“ (Partnership for Peace), pradėtai 1994 metais. Šios programos tikslas – stiprinti karinį bendradarbiavimą su blokui nepriklausančiomis šalimis.
J.Sartas pridūrė, kad Suomija, taip pat nepriklausanti NATO, jau yra 2015 metais įkurto STRATCOM partnerė. Šis centras buvo įkurtas padidėjus nuogąstavimams, kad Kremlius daro įtaką didelei Latvijos etninių rusų bendruomenei, įsiplieskus Ukrainos krizei.
STRATCOM ne vien pateikia alternatyvą Rusijos oficialiajai pozicijai dėl padėties Ukrainoje, bet ir plėtoja „koordinuotą ir tinkamą NATO komunikacijos veiklos ir pajėgumų naudojimą, palaikant Aljanso politiką, operacijas ir veiksmus“, nurodoma institucijos tinklalapyje.
Be Latvijos, STRATCOM narės yra šešios kitos NATO šalys: Didžioji Britanija, Estija, Vokietija, Italija, Lietuva ir Lenkija.
Prancūzija ir Nyderlandai taip pat užsiminė esančios suinteresuotos prie jo prisijungti.
„Švedija gali daug prisidėti prie STRATCOM, remdamasi ankstesne patirtimi ir prieš Švediją nukreiptos informacijos srautų dabartine stebėsena“, – AFP sakė Švedijos tarptautinių reikalų instituto tyrėja Anke Schmidt-Felzmann.
