JAV ir Švedijos parlamentarams patvirtinus šiuos juridiškai neįpareigojančius dokumentus, NATO narė ir kandidatė į Europos Sąjungos nares Turkija atšaukė savo ambasadorius iš Vašingtono ir Stokholmo. Ankara perspėjo, kad tokie veiksmai gali pakenkti jos susitaikymo su Armėnija siekiams po šimtmetį užsitęsusių nesutarimų.

„Mūsų šalyje šiuo metu gyvena 170 tūkstančių armėnų. Tik 70 tūkstančių iš jų turi Turkijos pilietybę, tačiau mes toleruojame likusius 100 tūkstančių. Jeigu reikės, galiu liepti tiems 100 tūkstančių grįžti į savo šalį, nes jie nėra mano piliečiai. Aš neprivalau jų laikyti savo šalyje“, –sakė R.T.Erdoganas interviu, kurį antradienį vakare transliavo BBC Turkijos tarnyba.

Tūkstančiai nelegalių imigrantų armėnų, kurių didžiąją dalį sudaro iš skurdžių kaimo vietovių atvykusios moterys, dirba valytojomis arba atlieka kitokius juodus darbus Stambule, į kurį atvyko po 1988 metų žemės drebėjimo Armėnijoje.

Tikslus į Turkiją imigravusių armėnų skaičius nėra žinomas. Tačiau armėnų organizacijos Turkijoje tvirtina, kad šalies politikų skelbiamas nelegalių darbininkų skaičius yra išpūstas. Be to, politikai kaskart grasina išsiųsti nelegalus iš šalies, kai tik įtampa tarp Ankaros ir Jerevano padidėja, sako jos.

Pasak R.T.Erdogano, armėnų imigrantams turėtų būti leista dirbti Turkijoje „pademonstruojant mūsų taikų požiūrį (į juos), tačiau už tai mes turime ką nors gauti“.

Tuo tarpu Turkijos armėnų savaitraščio „Agos“ redaktoriaus Aris Nalci teigimu, Turkijos premjeras ne pirmą kartą daro tokius pareiškimus.

„Mes nelaikome to rimtu grasinimu“, – sakė jis.