Per vadinamąjį Pasaulio jaunimo festivalį kalbėdamas su vienu „jaunuoliu iš Belgijos“ Rusijos prezidentas dar kartą pademonstravo ganėtinai keistoką istorinių įvykių interpretaciją.
V.Putinas kalbėjo: „Belgija, kaip nepriklausoma valstybė, pasaulio žemėlapyje didžiąja dalimi atsirado Rusijos ir jos pozicijos dėka. Tačiau šiandien tai neturi reikšmės.“
Kalbėdamas apie Rusiją istoriniame kontekste V.Putinas turėjo omenyje Rusijos imperiją.
Tačiau tuometinio imperatoriaus Nikolajaus I užsienio politika iš esmės nereiškė paramos revoliucijoms ir nacionalinio išsivadavimo judėjimams.
Priešingai, pagrindinis jos principas buvo stiprinti Šventąją sąjungą, sukurtą po Napoleono I pralaimėjimo 1815 metais. O Šventosios sąjungos tikslas buvo ginti teisėtų monarchų teises visoje Europoje.
Dėl to būtų labai keista, jei pagrindinis monarchų legitimumo principo šalininkas staiga būtų parėmęs sukilimą Pietų Nyderlanduose, dėl kurio susikūrė nepriklausoma Belgija.
Daugiau šia tema: V.Putinas daug kalba apie istoriją, bet vengia minėti vieną Rusijos imperatorių – kodėl
Nikolajus I puoselėjo transnacionalinės Rusijos civilizacijos idėją, kaip šiandien tai daro Rusijos lyderis. Jo idėja apėmė etninius rusus ir rusakalbius vienijančią civilizaciją, pastatytą ant esminių kultūros, tradicijų ir stačiatikybės pamatų.
Rusijos imperija ketino nuslopinti Belgijos revoliuciją
Prasidėjus revoliuciniams įvykiams, Nyderlandų karalius Vilhelmas II (vedęs Rusijos caro seserį) kreipėsi į Nikolajų I prašydamas pagalbos.
Pastarasis, savo ruožtu, įvedė karinę parengtį prie vakarinės sienos esančioms Rusijos karinėms pajėgoms, ketindamas pasiųsti jas malšinti revoliucijos.
Tik aktyvios Austrijos ir Prūsijos paramos stoka bei sukilimas Lenkijoje sutrukdė įgyvendinti šį planą.
Didžioji Rusijos enciklopedija prieš Putiną
Verta pažymėti, kad ankstesni Rusijos imperijos valdovai, SSRS ar Rusijos Federacijos lyderiai niekada neteigė, kad šalis suvaidino kokį nors ypatingą, ar juo labiau teigiamą, vaidmenį formuojantis Belgijos valstybingumui.
Valstybiniame moksliniame leidinyje „Didžioji Rusijos enciklopedija“ Nikolajaus I politika Belgijos atžvilgiu apibūdinama gana nedviprasmiškai: „1830 m. rudenį jis paragino Didžiąją Britaniją, Austriją ir Prūsiją kartu kovoti prieš 1830 m. Belgijos revoliuciją“.
Atsižvelgiant į tai, visiškai neaišku, ką V.Putinas turėjo omenyje sakydamas, kad Belgija atsirado „daugiausia Rusijos ir Rusijos pozicijos dėka“.
Vienintelis šiuo atveju įmanomas logiškas aiškinimas: Belgija atsirado todėl, kad Rusijos imperija 1830 m. nerado pakankamai jėgų ją sunaikinti. Ir tada galiausiai teko susitaikyti su jos egzistavimu.
Klasikinis propagandinis pasakojimas
Toks keistas V.Putino pareiškimas visiškai atitinka pagrindines šiuolaikinės Rusijos Federacijos propagandos gaires.
Visų pirma, viena mėgstamiausių jos tezių yra ta, kad Rusija ne kartą gelbėjo ir saugojo Europą, mainais sulaukdama tik išdavystės ir nedėkingumo.
Dažniausiai ši koncepcija taikoma Sovietų Sąjungos ir Antrojo pasaulinio karo istorijai – SSRS skelbiama taikia ir mylinčia valstybe, kuri nuoširdžiai stengėsi išvengti karo, nevykdė agresyvių veiksmų ir neokupavo svetimų teritorijų.
Tuo metu „Vakarai“ kurstė karą, „išerzino Hitlerį“ ir vėliau nepadėjo su juo kovoti, o lendlizo (angl. lend-lease) ir kita parama esą nevaidino reikšmingo vaidmens.
Akivaizdu, kad šiuo atveju ši tezė tiesiog perkeliama į XIX a. erdvę.
Pagrindinis principas – „mūsų“ valstybė visada taiki, visada padeda ir gina, bet niekas to neprisimena ir niekada už tai nedėkoja.
Būtent šią idėją dar kartą paskelbė V.Putinas, nesusimąstydamas, ar ją galima susieti su kokiais nors realiais istoriniais faktais.
15min verdiktas: melas. Istorinių faktų iškraipymas neatitinka tiesos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
