Vokietijos kanclerės Merkel laukia sunki antra kadencija

„Manau, mes tikrai nusipelnėme teisę šįvakar švęsti“, – vėlai sekmadienį džiūgaujantiems šalininkams Berlyne švytėdama sakė A.Merkel – pirmoji moteris Vokietijos kanclerio poste ir pirmasis jame dirbantis žmogus iš buvusios komunistinės Rytų Vokietijos.

„Tačiau noriu visiems šioje šalyje pasakyti, jog noriu būti visų vokiečių kanclerė, kad mūsų šalies reikalai gerėtų. Mūsų laukia daug darbo“, – sakė ji.

Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, dėl pasaulį apėmusios recesijos nukentėjo labiau nei dauguma kitų – sumažėjo paklausa jos eksportui ir prasidėjo didžiausia jos recesija po Antrojo pasaulinio karo.

Nedarbas, kurio mažinimą A.Merkel vadina savo svarbiausiu prioritetu, šiuo metu yra 8,3 proc., bet artimiausiais mėnesiais, kaip prognozuojama, dar didės, o kova su nuosmukiu paliko didžiulę skylę Vokietijos valstybės biudžete.

Šį kartą žurnalo „Forbes“ įtakingiausia pasaulio moterimi tituluojama A.Merkel dirbs kitokioje koalicijoje, kuri, jos įsitikinimu, padės įgyvendinti reformas, būtinas ekonomikai išjudinti.

Pastaruosius ketverius metus jos konservatorių blokas CDU/CSU dirbo tikrai be jokios meilės sudarytoje „didžiojoje koalicijoje“ su centro kairiųjų socialdemokratais (SPD). Tačiau dabar A.Merkel valdys su verslui palankia Laisvųjų demokratų partija (FDP).

Nors itin populiari A.Merkel mėgaujasi savo pergale, dienraštis „Tagesspiegel“ rašė, kad 33,8 proc. balsų – prasčiausias dešiniųjų rezultatas nuo 1949 metų – reiškia kanclerės nesėkmę.A.Merkel blokas ir FDP turi 332 iš 622 vietų parlamente – patogią daugumą.

„Mūsų pagrindinis tikslas, tai yra pakeisti Vyriausybę, pasiektas, o kaip tik tai man šįvakar išties svarbu“, – sekmadienį visuomeninei televizijai sakė 55 metų A.Merkel.

Nors itin populiari A.Merkel mėgaujasi savo pergale, dienraštis „Tagesspiegel“ rašė, kad 33,8 proc. balsų – prasčiausias dešiniųjų rezultatas nuo 1949 metų – reiškia kanclerės nesėkmę.

Rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai mažas – 70,8 procento. Prieš ketverius metus jis buvo 77,7 procento.

FDP lyderis Guido Westerwelle, kurio partijos stiprus pasirodymas – 14,6 proc. balsų – užtikrino kanclerei daugumą, pretenduoja tapti pirmuoju savo homoseksualumo neslepiančiu šalies užsienio reikalų ministru.

SPD gavo tik 23 proc. balsų – mažiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo – ir po 11 metų darbo Vyriausybėje, kurių ketverius dirbo su A.Merkel, o septynerius – buvusio kanclerio Gerhardo Schroederio koalicijoje su žaliaisiais, sėdės opozicijai skirtose vietose.

Tuo tarpu FDP, 11 metų stebėjusi įvykius iš nuošalės, grįžta į Vyriausybę ir tikisi priversti CDU mažinti mokesčius bei atšaukti G.Schroederio sprendimą iki 2020 metų atsisakyti branduolinės energijos.

Tačiau net ir tariant, kad naujieji partneriai sutars visais klausimais, A.Merkel centro dešiniųjų ministrų kabinetas turės daug darbo, net ir be ekonominių Vokietijos problemų.

„Bank of America Merrill Lynch“ Europos ekonomikos skyriaus vadovas Holgeris Schmiedingas, sakė, kad naujojo ministrų kabineto atsiradimas „nėra revoliucija“.

„Dramatiškų pasikeitimų nebus, bet per artimiausius ketverius metus bus tam tikrų mokesčių reformų, ir, turbūt, tam tikro judėjimo nuosaikaus reglamentavimo naikinimo darbo rinkoje link, ir, turbūt, tam tikrų pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje“, – sakė jis žurnalistams.

Laikraštis „Financial Times Deutschland“ su tuo sutinka: „Visi, kurie tikėjosi ar baiminosi, kad kanclerė su savo naująja vyriausybe padarys radikalių kurso pakeitimų, klysta“.

Vokietija sunkiai pakelia sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos sistemas, kurioms visoms žūtbūt reikia reformų, o jos gyventojai sparčiai sensta, be to, A.Merkel laukia sunki užduotis pasiekti šalies užsibrėžtus tikslus dėl taršos mažinimo.

Praėjus 20 metų po Berlyno sienos griuvimo skurdo ir nedarbo lygis buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje, kur A.Merkel užaugo, tebėra daug didesnis nei Vakaruose.

Tuo tarpu užsienio politikos srityje itin nepopuliarios Vokietijos misijos Afganistane klausimas artimiausiais metais gali tapti dideliu galvos skausmu kanclerei, jei sukilimas tos šalies rytuose, kur tarnauja 4,2 tūkst. vokiečių karių, ir toliau intensyvės.

Dėl vokiečių karių buvimo Afganistane Vokietija taip pat sulaukė virtinės islamo ekstremistų, tarp jų – „Al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno ir pačioje Vokietijoje gimusių musulmonų, grasinimų.

Jei nebus dedamos pakankamos pastangos afganų armijai ir policijai sukurti, „JAV turės antrą, o Vokietija – savo pirmąjį vietnamą“, praėjusią savaitę redaktoriaus skiltyje rašė dienraštis „Berliner Zeitung“.