Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vyriausybė skelbia karą šešėlinei ekonomikai

Artimiausiu metu bus sudaryta darbo grupė, kuri per dvi savaites turės įvardyti šešėlinės ekonomikos augimo tendencijas ir parengti kompleksinį planą, kaip tas tendencijas stabdyti. Tai trečiadienio rytą žurnalistams pranešė premjeras Andrius Kubilius.
Andrius Kubilius
Andrius Kubilius / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

„Seniai nustatytos išvados, kurias pakartojo neseniai Lietuvoje dirbę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, kurias mes visi galime suvokti: krizės metu šešėlis didėja“, – aiškino A.Kubilius.

Jo teigimu, atsakomybę už visų mokesčių surinkimą būtų galima patikėti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Taip esą būtų efektyviau ir leistų sutaupyti lėšų. „Manom, kad nuo 2011 metų tą galima įgyvendinti“, - kalbėjo A.Kubilius.

Premjeras vardijo būdus, kuriais dažniausiai slepiami mokesčiai. „Tai neapskaitytos pajamos. Aš tikiu, kad jūs, gerbiami kolegos žurnalistai, lankydamiesi kavinėse paprašysite čekio. Jei čekio negausite, tai suvoksite, kad mokytojams dėl to mažėja atlyginimai, nes jūs nepaprašėte čekio“, – šmaikštavo premjeras. Jis pridūrė, kad kitos ryškios problemos yra vokeliuose mokami atlyginimai, alkoholio ir tabako kontrabanda.

PVM grobstytojai pasisavino 60 mln. Lt

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Romualdas Borneika tikino, kad šiuo metu yra suaktyvėję pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstytojai. FNTT skaičiuoja, kad šiemet jie galėjo pasisavinti apie 60 mln. Lt.

VMI viršininkas Modestas Kaseliauskas svarstė, jog sunkmečiu šešėlinė ekonomika ėmė plėstis ne dėl to, kad mokesčių mokėtojai, kurie anksčiau buvo sąžiningi, pasidarė blogesni. Esą taip nutiko, nes juos slegia apyvartinių lėšų trūkumas. „Jie žiūri, kaip išgyventi. Dažnai bandoma taupyti mokesčių sąskaita“, – sakė M.Kaseliauskas.

Jis aiškino, kad šešėlinių reiškinių pastebima įvairiuose sektoriuose. Tačiau biudžeto pajamoms daugiausia įtakos turi prekybos, statybų, pervežimo sektoriai. „Iš jų į biudžetą patenka pagrindinės įplaukos, šešėliniams reiškiniams šiose srityse turime skirti daugiausia dėmesio“, – tikino VMI vadovas.

Fiktyvus eksportas ir feniksai

Kaip vieną iš problemų jis išskyrė ir fiktyvų eksportą, kai dokumentuose įforminama, kad prekės vežamos į užsienį, bet iš tiesų parduodamos turguje arba, pajamų neapskaitant, per kasos aparatus.

Kita bėda, anot VMI vadovo, yra vadinamieji feniksai. „Kai tam tikros įmonės, prispaustos skolų, yra paliekamos, o realūs aktyvai yra permetami į kitas įmones, kurias įsteigė tie patys arba susiję asmenys“, – aiškino M.Kaseliauskas. Šiuo metu, pasak jo, VMI yra nustačiusi daugiau 460 tokių bendrovių.

„Pirmiausia žiūrime, kaip išieškoti mokesčius ir skolas, kad būtų perkelta toms bendrovėms, kurios tęsia veiklą“, – kovos būdus su vadinamaisiais feniksais vardijo M.Kaseliauskas. Vis dėlto, jo teigimu, tai gana sudėtingi teisminiai procesai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius