Beviltiškų skolų era tęsiasi, butai parduodami iš varžytinių

„Istorija paprasta – netekau darbo, todėl tapau nemokus“, – kaip virš jo pakibo grėsmė prarasti namą, pasakojo „Lietuvos rytui“ vilnietis Vaidas Plaukaitis. Sausį 34 metų vyro statomas namas pateko į antstolių akiratį. Netrukus skelbimų puslapiuose buvo galima išvysti siūlymą įsigyti V.Plaukaičio namą.

Vilnietis paskolos įmokų bankui nemokėjo metus – nuo 2008-ųjų pabaigos, kai neteko darbo televizijoje.

Tapęs nemokus jis sulaukė baudos – ūgtelėjusių ir būsto, ir vartojamosios paskolos palūkanų. Mėnesio įmoka, iki tol siekusi 3 tūkst., išaugo iki 4,5 tūkst. litų.

„Pasirašai sutartį 20 metų, įsipareigoji, kad per tiek laiko viską atiduosi, o paskui pradedi nebemokėti. Tave perduoda antstoliui. Jei jis supratingas, leidžia derėtis, padeda išspręsti tavo bėdą“, – pasakojo vyras.

V.Plaukaitis džiaugėsi, kad ir antstolis pasitaikė sukalbamas, ir banko darbuotoja, atsakinga už jo paskolą, geranoriška.

Iš bėdos išgelbėjo ir naujas darbas. Namo pardavimas atšauktas, teliko pasirašyti taikos sutartį su banku.

„Kiti, patekę į tokią situaciją, slapstosi. Aš nesislapstau, tai su manimi žmoniškai ir elgiasi. Kai tokie dalykai vyksta, labai svarbus žmogiškasis veiksnys“, – apie bent jau kol kas laimingą baigtį kalbėjo vyras.

Pardavimas neišgelbėja

„Tarp tų, kurie nebeišgali mokėti būsto paskolos, yra ir paprastų darbuotojų, ir vadovų. Daug kas prarado darbą, daug kam pašlijo verslas. Reakcija paprastai būna grandininė. Verslo padėtis tiesiogiai veikia asmenines skolas“, – apie pastarųjų metų padėtį kalbėjo antstolis Robertas Vasiliauskas.

Jau 2009-aisiais jis vis dažniau pradėjo susidurti su atvejais, kai žmonės nebeišgali mokėti bankui paskolos dėl sumenkusių ar prarastų pajamų. Tiesa, net areštuotas ir parduotas būstas šiuo metu vargiai išgelbėja skolininkus nuo skolų naštos.

Dažniausiai skolininkai būstą pirko brangymečiu, kai 2006-2007 metais spėriai kilo nekilnojamojo turto kainos. Jų kainos dabar yra sumenkusios kone pusiau, o sumokėta tik menka paskolos dalis.

Tad net ir pardavus būstą padengiama apie pusę skolos, likusi dalis ir toliau skolininkams užgula pečius.Turiu ne vieną bylą, kai paskolą būstui drauge ėmė nesusituokusios jaunos poros. Paskui tas vos per dvidešimtmetį perkopusias merginas vaikinai paliko, o drauge ir paskolos naštą.

„Likusią sumą bankas gali išsiieškoti iš kito skolininko turto“, – kalbėjo klaipėdietė antstolė Vida Daugirdienė.

Tokių bylų pernai ir šiemet ant jos stalo gula trečdaliu daugiau nei anksčiau. Sumos, minimos jose, kelis ar net keliolika kartu didesnės nei prieš kelerius metus.

„Turiu ne vieną bylą, kai paskolą būstui drauge ėmė nesusituokusios jaunos poros. Paskui tas vos per dvidešimtmetį perkopusias merginas vaikinai paliko, o drauge ir paskolos naštą. Viena jų, jau priverstinai parduodanti butą, sudarė naują sutartį su banku ir visas teises bei pareigas perrašė savo vardu“, – pasakojo V.Daugirdienė.

Centrinės hipotekos duomenimis, 2010 metų sausio-vasario mėnesiais hipotekos teisėjų nutartimis areštuotas 101 fiziniams asmenims priklausantis įkeistas butas. Šiuo laikotarpiu priimtos hipotekos teisėjų nutartys dėl 82 įkeistų fiziniams asmenims priklausančių butų pardavimo iš varžytynių.