Euroskeptikai ES pinigų dar negaus
Publikuota:
2009 vasario 5d. 07.15
/ „Lietuvos žinios“
Gedimino Savickio/BFL nuotr. / Euro zonos vadovai ramina krizės ištiktus bankus.
Bandymas steigti pirmąją Europos euroskeptikų partiją virto skandalu. Europos Parlamentas (EP) atsisakė skirti organizacijai „Libertas“ 200 tūkst. eurų paramą, nes kilo įtarimų, kad vieno tariamų jos rėmėjų parašas gali būti suklastotas.
Estijos parlamento (Riigikogu) narys Igoris Grazinas sukėlė nemenką šurmulį - EP pirmininkui Hansui Gertui Potteringui per Liberalų frakciją nusiuntė oficialų raštą, kuriame pareiškė niekada nepasirašęs jokių prašymų dėl „Libertas“ partijos pripažinimo. EP pareigūnai jau patvirtino sustabdę numatytą 200 tūkst. eurų (690 tūkst. litų) mokėjimą „Libertas“ partijai, kol bus patikrinti I.Grazino nurodyti faktai.
Priešininkų džiaugsmas
Estijos parlamentaras – vienas iš septynių Europos politikų, kuriuos „Libertas“ vadovas, Airijos verslininkas Declanas Ganley, buvo įtraukęs į paraišką dėl oficialaus Europos partijos statuso suteikimo. Šis statusas būtų garantavęs politinei jėgai, pasisakančiai prieš tolesnę Europos integraciją, teisę gauti svarią finansinę ES paramą.
Pirmoji pradedančio politiko D.Ganley nesėkmė jo priešininkams pasirodė esanti itin džiugi naujiena. „Regis, ponas Ganley suklupo jau prie pirmosios kliūties. Jo teiginys apie surinktą pakankamą skaičių rėmėjų pasirodė esąs neteisingas“, – džiaugėsi europarlamentaras iš Airijos Andrew Duffas, karštas Lisabonos sutarties, turinčios iš esmės reformuoti išsiplėtusios ES institucijas, šalininkas.
„Libertas“ reaguoja ramiai
„Libertas“ atstovai savo ruožtu pareiškė, kad yra visiškai ramūs, nes I.Grazinas dokumentus pasirašęs Briuselyje įsikūrusiame partijos skyriuje. Be to, prireikus estų parlamentarą oficialioje paraiškoje esą galima lengvai pakeisti kurios nors kitos ES valstybės politiku.
„Libertas“ – viena iš 10 Europos politinių partijų, kurioms pirmadienio vakarą buvo skirtos lėšos iš 10 mln. eurų vertės ES fondo, turinčio skatinti bendros Europos politinės kultūros kūrimą.
Pagal taisykles, reglamentuojančias europinių partijų finansavimo tvarką, į paramą pretenduojanti organizacija privalo pateikti mažiausiai septynių ją remiančių nacionalinių parlamentų arba EP narių iš skirtingų ES šalių parašus. Be I.Grazino, kaip „Libertas“ rėmėjai buvo pristatyti trys žinomi europarlamentarai euroskeptikai – prancūzai Philipe'as de Villiers'as ir Paulas Marie Couteaux bei graikas Georgijus Georgiju, taip pat Didžiosios Britanijos Lordų rūmų narys Davidas Altonas, Suomijos parlamento narys Timo Soini, bulgaras Mincho Kuminevas ir lenkas Cyprianas Gutkowskis.
Klausimo dėl finansinės paramos skyrimo „Libertas“ svarstymas bus atidėtas mažiausiai kelioms savaitėms. „Libertas“ – viena iš 10 Europos politinių partijų, kurioms pirmadienio vakarą buvo skirtos lėšos iš 10 mln. eurų vertės ES fondo, turinčio skatinti bendros Europos politinės kultūros kūrimą.
Lenkai saugos nuo sutarties
Praėjusiais metais D.Ganley buvo vienas pagrindinių kampanijos, nukreiptos prieš Lisabonos sutarties ratifikavimą Airijoje, organizatorių. Jis ne kartą yra skelbęs, kad norėtų paversti artėjančius EP rinkimus „referendumu dėl Lisabonos sutarties teksto“. Pats D.Ganley tvirtina nesąs euroskeptikas, tačiau dauguma jo kolegų naujojoje partijoje yra pagarsėję aštriomis kalbomis prieš ES institucijas. Pastaruoju metu jis aktyviai skatino steigti "Libertas“ skyrius kitose ES šalyse, tarp jų ir Lenkijoje.
„Lenkai, prie Vienos gynę Europą nuo turkų, o vėliau kovoję su nacizmu ir komunizmu, dabar turėtų apsaugoti Europą nuo Lisabonos sutarties“, – teigė savaitgalį Varšuvoje lankęsis D.Ganley. Jis prisiminė ir Lietuvos istorijai svarbų įvykį, kai jungtinė lenkų ir lietuvių kariuomenė prie Vienos 1683 metais sumušė turkų Osmanų imperijos pajėgas.
