„Gazprom“ nasrai išsižiojo – rusų bendrovė pareiškė 191 mln. dolerių pretenziją Lietuvai

Rusai reikalauja kompensuoti 191 mln. JAV dolerių, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas patvirtino, kad ministerija gavo „Gazprom“ laišką su pretenzijomis, tačiau atsisakė vertinti „Gazprom“ priekaištus, nes juos privalo įvertinti teisininkai, jie turėtų atidžiai išnagrinėti ir Kauno termofikacijos elektrinės privatizavimo sutartį bei įsipareigojimus.

Ministras taip pat nenorėjo vertinti, ar rusų pretenzijos nėra jų atsakas į „Kauno energija“ veiksmus – bendrovė kreipėsi į tarptautinį arbitražo teismą dėl to, kad Rusijos „Gazprom“ valdoma Kauno termofikacijos elektrinę nepadarė planuotų investicijų.

Kauno termofikacinę elektrinę nusipirkęs „Gazprom“ „Kauno energijai“ sumokėjo 116,5 mln. litų ir įsipareigojo į pirkinį investuoti dar 400 mln. litų.Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui ir energetikos ministrui adresuotame „Gazprom“ laiške pareiškiama apie investicinio ginčo pradžią ir pažymima, kad 2003-iųjų kovą įsigyjant Kauno termofikacijos elektrinę su bendrove „Kauno energija“, be kita ko, buvo pasirašyti susitarimai ir dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo 15 metų, t. y. iki 2018 metų.

Rusai akcentuoja, kad pagal sutartį per pirmuosius 5 metus, kaina neturėjo smarkiai keistis, o po to, t. y. iki 2018 metų, kaina turėjo būti perskaičiuojama pagal sutartyje numatytą formulę.

Rusai tikina laikęsi susitarimo, tad šilumos kaina Kaune buvo viena pigiausių Lietuvoje, o „Gazprom“ iki 2008 metų birželio negavo 102 mln. JAV dolerių pajamų. Remdamasis sutartimis, „Gazprom“ tikina turįs teisę į investicijų atsiperkamumą, įskaitant ir negautas pajamas.

„Gazprom“ dėsto, kad nepaisydama sutarties Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2008-ųjų spalį nustatė Kauno termofikacijos elektrinę gaminamos šilumos energijos bazinę kainą iki 2012 metų spalio 31 d. – 14,76 centų už kilovatvalandę. Rusų vertinimu, ši kaina gerokai mažesnė nei būtų pagal sutartyje numatytą formulę – dabar ji būtų 22,57 centų už kilovatvalandę, o tai daugiau nei 50 proc. didesnis tarifas.

Rusai pažymi, kad nors naujas Šilumos ūkio įstatymas įsigaliojo nuo 2008 metų ir Kauno įmonė formaliai patenka į rėmus, pagal kuriuos numatomas privalomas kainos nustatymas, tačiau naujo įstatymo nuostatos Kauno termofikacijos elektrinei negali būti taikomos, nes dar 2003 metais buvęs pasiektas susitarimas dėl šilumos energijos skaičiavimo formulės visam periodui iki 2018-ųjų. „Nuo 2008 metų dėl privalomo kainos nustatymo „Gazprom“ patiria reikšmingą nuostolį, jiems yra prielaidų teigti, kad iki 2018 m. nuostolių suma kasmet tik didės“, – teigiama bendrovės rašte.

Rusai pažymi, kad sutartis su „Kauno energija“ buvo pasirašyta iki Šilumos ūkio įstatymo priėmimo, todėl sutartyje numatyta ilgalaikė šilumos kainų nustatymo tvarka negali būti vertinama kaip negaliojanti ar teisiškai neaktuali. Pažymima, kad vien per laikotarpį nuo 2008 metų birželio iki 2009-ųjų pabaigos dėl nustatytų šilumos kainų „Gazprom“ patyrė 209 mln. litų nuostolį.

„Gazprom“ dėsto, kad jei ir toliau galios dabartinė tvarka, įmonė bus priversta kreiptis į tarptautinį arbitražą dėl nuostolių atlyginimo, taip, kaip tai numato tarpvalstybinė investicijų apsaugos sutartis. Ja remdamiesi, rusai pareiškia pradedantys investicinį ginčą.

Kauno termofikacinę elektrinę nusipirkęs „Gazprom“ „Kauno energijai“ sumokėjo 116,5 mln. litų ir įsipareigojo į pirkinį investuoti dar 400 mln. litų.