Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Indrė Kleinaitė: Europa. Žaliųjų požiūris

Indrė Kleinaitė. Ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė, GYVA.LT
Indrė Kleinaitė. Ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė, GYVA.LT. Asmeninio archyvo nuotr.
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
Skaitysiu vėliau
A A

Š.m. gegužės 8 d. kartu su kitais kandidatais į Europos Parlamentą dalyvavau Vytauto Didžiojo universiteto debatuose, kurie vyko tarptautinės, Europos temai skirtos konferencijos metu. Diskusijoje atstovavau Lietuvos žaliųjų partijai. Šis komentaras – tai diskusijų metu aptartų idėjų refleksija, atskleidžianti žaliųjų požiūrį į Europos Sąjungą.

Šiuo metu Europoje vyksta diskusijos dėl tolesnės ES integracijos. Vieni pasisako už didesnę integraciją, kiti, priešingai, už didesnį valstybių narių galių išlaikymą.

Europos žaliesiems rūpi sisteminės problemos – tiek ekonominės, tiek aplinkosauginės, tiek socialinės. Jos yra tarpusavyje susijusios ir reikalauja kompleksinių sprendimų. Tokioms problemoms spręsti reikia kuo didesnio šalių pritarimo, todėl ES, jungianti 28 šalis, yra labai tinkama platforma žaliesiems, siekiantiems Europos lygmens permainų, kurios teigiamai paveiktų visas valstybes nares ir pademonstruotų pasauliui, jog esame šios srities lyderiai.

Pavyzdžiui, dabar šalys pačios sprendžia energetikos klausimus, Europos Komisija tik rekomenduoja pirmenybę teikti energijos taupymui ir atsinaujinančiajai energetikai. Europos piliečiams būtų naudingiau, jei šios rekomendacijos taptų įpareigojančiomis – ES, kaip svarbus pasaulio regionas, ne tik greičiau spręstų klimato kaitos, didelio nedarbo ir stagnuojančios ekonomikos problemas, bet ir rodytų pavyzdį kitoms pasaulio šalims. Dabar vis dar jaučiame didžiulę anglių, atominės ir skalūnų pramonės lobistų įtaką – jiems yra lengviau „paimti“ šalis „po vieną“ ir neskaidriai daryti įtaką visai ES. Kai šluota yra surišta, su ja gali ir šluoti, ir jos taip lengvai nesulaužysi. Taip ir ES – kuo šalys glaudžiau bendradarbiaus, tuo stipresnė bus jų jėga priimti ir įgyvendinti svarbius visiems ES gyventojams palankius sprendimus.

BFL nuotr./Šildymas kasmet Lietuvoje tampa nacionaline nelaime.
BFL nuotr./Šildymas kasmet Lietuvoje tampa nacionaline nelaime.

Europos žalieji pasisako už „daugiau Europos“, nes dabartinės problemos neturi sienų, ir jas spręsti reikia ne per izoliaciją ir euroskepticizmą, o naudojantis ES suteikiamomis bendrų sprendimų ieškojimo galimybėmis. Labai svarbu išlaikyti sveiką pusiausvyrą tarp viršvalstybinių institucijų ir šalių ir nenueiti per toli link unitarinės valstybės kūrimo. Europai naudingas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas ir įsipareigojimai siekiant bendrų tikslų, kurie yra svarbūs visiems ES piliečiams – energetikos, užsienio politikos, gynybos srityse, kitas sritis paliekant nacionalinei kompetencijai. Tai nereiškia, kad reikia aukoti įvairovę ir nacionalinę tapatybę – mes vienu metu galime būti ir lietuviai, ir europiečiai, ir pasaulio piliečiai. Tai anaiptol ne prieštaravimai, o vienas kitą papildantys tapatybės lygmenys. Prieštaravimus susikuriame mes patys.

Rinkimų kampanijos metu organizavau kelias atviro rato diskusijas „Kokios Europos nori tu?“. Iš šių diskusijų supratau, kad lietuviai turi sveiką požiūrį į ES, t. y. nei jos garbina, nei niekina, aiškiai mato privalumus ir trūkumus. Pavyzdžiui, kartu sutarėme, kad ES mums labiausiai patinka taika, laisvė ir įvairovė, o labiausiai nepatinka minkšti kompromisai, lėšų švaistymas ir biurokratija.

Lietuvos buvimas ES mums davė išties daug, tačiau būdami pilnaverčiais ES nariais turime prisidėti ir prie ES problemų sprendimo. Lietuvos žaliųjų partija rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvauja siekdama ne griauti Europą, o, prisijungdama prie ketvirtos pagal dydį ir aktyviausios Europos žaliųjų frakcijos, skatinti sisteminius transformacinius pokyčius. Lietuvos ir Europos žaliesiems nepatinka Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro, ypač importuojamo, ir daugumos politikų abejingumas klimato kaitos problemos atžvilgiu, atominės industrijos siekiai gauti viešų pinigų naujoms elektrinėms, skalūnų pramonės lobistų siekis įteisinti neprivalomą poveikio aplinkai vertinimą, ydinga žemės ūkio subsidijų sistema, neskaidrus taršiosios pramonės lobizmas ir pilietinės visuomenės balso ignoravimas, žmonių baimė dėl nesankcionuoto informacijos apie juos rinkimo, didžiulis struktūrinis nedarbas ir vis didėjanti socialinė atskirtis, turbūt liūdniausia, kad jauna karta mato vis mažiau perspektyvų šioje seno kirpimo ekonomikoje, kuri ypač niokoja gamtą. Mums nepatinka, kad gerovė yra prilyginama ekonomikos, išreikštos BVP, augimui, nes empirinė žmonių patirtis ir gyvenimo kokybės rodikliai rodo, kad yra priešingai.

A.Bagdono/BFL nuotr./Vėjo energija vertinama kaip didžiulis potencialas elektros energijos gamybai.
A.Bagdono/BFL nuotr./Vėjo energija vertinama kaip didžiulis potencialas elektros energijos gamybai.

Todėl neatsitiktinai Lietuvos žaliųjų partijos prioritetai rinkimuose į Europos Parlamentą yra sisteminio pobūdžio, aprėpiantys tiek ES, tiek Lietuvos lygmenis. Mes negalime apgaudinėti rinkėjų sakydami, kad rūpinsimės tik Lietuva nesirūpindami Europa. Jei Lietuva mūsų kiemas, tai Europa – mūsų kaimas, kuriame kiekviena šalis labiausiai išlošia ne kai kitos pralošia, bet kai išlošia visos šalys.

Lietuvos žaliųjų partijos prioritetai rinkimuose į Europos Parlamentą yra:

  • Gerovės ekonomika
  • Žalioji energetika
  • Ekologiškas maistas
  • Asmens privatumas
  • Pilietinė visuomenė

Tai reiškia, kad norime, kaip ir dauguma Europos piliečių, žalesnės ir laisvesnės Europos. Dabartinis ekonomikos modelis yra parazitinis gamtos ir visuomenės atžvilgiu, nekuriantis ilgalaikės gerovės. Tai didžiulė sisteminė problema, aprėpianti daugybę kompleksinių klausimų – tik kartu su kitomis ES šalimis galime skatinti šiais klausimais diskusijas ir jose dalyvauti, o ES turėtų skatinti tokias diskusijas tarptautiniu lygmeniu. ES piliečiai yra aiškiai ir nedviprasmiškai įvardiję, kad nori švarios ir saugios energijos, švaraus ir saugaus, be GMO maisto – todėl politikai privalo daryti viską, kad patenkintų šiuos piliečių norus. Asmens privatumas – šventa karvė, kurios negalima aukoti, nes tai pamatinė žmogaus teisė. Nesankcionuotas informacijos apie piliečius rinkimus sėja baimę visuomenėje, o laisva ir pilietinė visuomenė negali būti kuriama baimės pagrindu. Tik laisvi ir drąsūs piliečiai gali kurti pilietinę visuomenę, aktyviai reikalauti savo teisių ir bendradarbiauti kurdami žalesnę ir laisvesnę Europą.

Žaliųjų idėjos neatsiejamos nuo taikos idėjų. Taika Europoje yra didelis laimėjimas, tačiau Europos žalieji nesikrato atsakomybės dėl padėties Ukrainoje pasisakydami už ginklų ir dujų prekybos su Rusija apribojimus. 2007–2011 m. Europos šalys pardavė Rusijai ginklų už beveik 1 milijardą eurų[1]. ES, pirkdama apie trečdalį dujų iš Rusijos, padeda Rusijai finansuoti karinį režimą užtikrindama Rusijai du trečdalius visų iš dujų eksporto gaunamų pajamų. Jei ES pasitvirtinų plataus užmojo klimato ir energetikos politiką 2030 m., tai leistų daugiau kaip dvigubai sumažinti dujų importą iš Rusijos iki 2050 m.[2]

Senkantys riboti nešvarūs energijos ištekliai ateityje gali tapti slaptais karų motyvais. Tam, kad būtų užtikrintas korporacijų priėjimas prie senkančių energijos išteklių, gali būti pasitelkiamos vyriausybės ir prisidengiama ekonominėmis ideologijomis, panašiai kaip Kryžiaus karai dėl žemių užgrobimo buvo vykdomi prisidengiant Dievo vardu. Atsinaujinančiosios energetikos kelias kartu būtų ir taikos užtikrinimo kelias, nes nė vienai šaliai nereikia kariauti nei dėl vėjo, nei dėl saulės – šie ištekliai yra ir niekada nesibaigiantys, ir nemokami, todėl niekada netaps karinių konfliktų priežastimis.

Svarstant Lietuvos ateities energetikos politiką, mūsų šaliai nereikia rinktis tarp Rusijos dujų ir JAV skalūnų dujų[3] – Lietuvai reikia įsijungti į ES energetikos tinklą ir naudoti vietos energetinius išteklius. Tik taip užsitikrinsime energetinį saugumą, sustiprinsime vietos ekonomiką ir sukursime naujų žalių darbo vietų. Nebūtina net rūpintis klimato kaita, kad suvoktume žaliųjų energetinių inovacijų įvairiapusę naudą.

Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė,GYVA.LT
Lietuvos žaliųjų partijos kandidatė į Europos Parlamentą

 
 

 

 

 

 

 

 

 


[3] Hidraulinio ardymo metu nutekėjęs metanas labiau nei nafta, anglys ar konvencinės dujos prisideda prie klimato išbalansavimo. Mes turime nepritarti hidrauliniui ardymui, kad ir kokioje pasaulio dalyje tai vyktų, nes žala dėl metano nutekėjimo yra pasaulinė.

Lietuvos žaliųjų partija
Lietuvos žaliųjų partija

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min