„J. W. Reincke“ alaus skonyje ir aromate dominuoja miežinio salyklo derinys, harmoningai papildytas lengvu apynių kartumu. Tradicinį alaus pagrindą papildžius nedideliu kiekiu karamelinio salyklo, „Švyturio“ vyriausiajai aludarei Džuljetai Armonienei pavyko išgauti skaidrų ir lengvą, šviesaus gintaro spalvos žemutinės fermentacijos lagerį, subrendusį šaltyje.
„Švyturio“ įkūrėjo vardu pavadintam alui ypatingo aromato ir kilmingumo suteikia kilmingieji apyniai – jie „J.W. Reincke“ aromatui suteikia žalio apynio, tarsi tik ką nuskinto laukuose, kvapą.
„Kurdama „J. W. Reincke“ receptą, galvojau apie daryklos įkūrėją – kokio alaus jis galėjo tikėtis iš savo daryklos po kelių amžių ir kuo galėtume jį nustebinti šiandien. Neabejoju, kad Klaipėdos daryklos įkūrėjas būtų patenkintas šio alaus balansu ir harmonija bei naudojamomis geriausiomis žaliavomis ir kilmingaisiais apyniais. Kurdama alų ypatingai progai, norėjau, kad jis būtų mėgstamas daugelio, kaip kad anksčiau buvo populiarus J. W. Reinckės verdamas alus“, – sakė „J.W. Reincke“ recepto kūrėja Dž. Armonienė.
„J. W. Reincke“ alus šalies prekybos vietas pasiekė 0,5 l rudo stiklo buteliuose bei 0,568 l (pintos) talpos skardinėse su sėkmę jam jau kelis amžius nešančiu Reincke šeimos herbu bei istoriniu alaus daryklos Klaipėdoje vaizdu.
Kulių vartų gatvės legenda
Jūrų pirklių giminės atstovas J. W. Reinckė Klaipėdoje alaus daryklą įkūrė 1784 metais. Tą žiemą audros buvo stiprios kaip niekada, o vasara – tokia karšta, kokios dar niekas nebuvo regėjęs. O svarbiausia – klaipėdiečiams pabodo vežti alų iš Tilžės ir kitų Rytprusių. Prieš 230 metus buvo laikotarpis, kai kilo, plėtėsi Mėmelio miestas ir uostas, žiniomis bei pasiekimais tobulėjo ir vietos aludarystė. Klaipėdiečiai išmoko pažangiau virti, fermentuoti ir subrandinti alų.
Reinckių valdoma darykla ypač išsiplėtė po to, kai susijungė su kita Friedricho priemiestyje buvusia dvarininko Preusso darykla. Aludariai ištobulino iš Bavarijos ir Bohemijos atėjusius naujus lagerio alaus gamybos metodus, kai alus surauginamas viršutinės fermentacijos mielėmis, o subrandinamas šaltuose rūsiuose. Žymiausias XIX amžiaus Klaipėdos istorikas Johanas Zembrickis mini, kad XIX amžiaus pradžioje Klaipėdoje buvo 16 alaus daryklų, tačiau amžiaus pabaigoje nustojo veikti paskutinė viršutinio rūgimo (elio) alaus darykla, liko tik kokybiškiausią, skaidrų aukso spalvos, žemutinio rūgimo alų (lagerį) teikusios akcijinės įmonės.
Tarp jų neabejotinas lyderis buvo Reinckių įkurtas ir išpuoselėtas Klaipėdos akcijinis alaus bravoras. Pirmąjį medalį – apdovanojimą už verdamo alaus kokybę ir skonį – Klaipėdos aludariai gavo dar 1883 metais. Reinckių giminė išliko jungtinės akcijinės alaus daryklos savininkai, o XIX a. uostamiestyje pagarsėjo kaip žinomi mecenatai.
Tad Klaipėdos akcijinio alaus bravoro įpėdinis „Švyturys“ – viena seniausių daryklų Lietuvos teritorijoje, o kartu su „Žaliąja“ vaistine – seniausia savo veiklos pobūdžio nepakeitusi bendrovė uostamiestyje. Daugiau nei šimtmetį Klaipėdos alaus darykla veikia toje pačioje vietoje – Kulių vartų gatvėje, kur „Švyturyje“ verdamas, fermentuojamas ir šaltyje subręsta alus.
