Gyvybės vagonėlių bailiukai – Feniksas ir Čilius – ieško pasitikėjimo ir meilės

Autorius: Natalija Kurdiukova / LGGD
 
Feniksas (kairėje) ir Čilius
LGGD nuotr.  / Feniksas (kairėje) ir Čilius
 
Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

Į geltonuosius vagonėlius patenka gyvūnėliai, kurie yra pasmerkti „Grindos“ dėl įvairių priežasčių. Luošas, aklas, senas, sergantis ir bailus, tie, kurie „Grindoje“ iškart nurašomi, kuriems nesuteikiamas antras šansas gyventi. Tokį šansą suteikia gyvybės vagonėliai.

Šiuo metu Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus gyvybės vagonėliuose glaudžiasi bailiukai, šuneliai, prie kurių net neįmanoma buvo prisiliesti, paglostyti, išvesti net į lauką pasivaikščioti. Nuo kiekvieno prisilietimo drebėjo. Tačiau mūsų savanorių, kurie rūpinosi bailiukais, dėka šuneliai pasikeitė, išsitiesė, pradėjo vizginti uodega, patikėti žmogum ir laukia naujų šeimininkų. Apie tokius šunelius norėčiau jums papasakoti daugiau.

Feniksas, jaunas patinukas, pusantrų metų, buvęs Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos „Grinda“ kalinys Nr.987. Šunelis buvo sugautas ir pasodintas į šaltą narvą. Dėl labai didelio bailumo ir dėl sužeistos kojytės „Grinda“ neleido šunelio nufotografuoti, iškart pasmerkdama mažylį. Šunelis gulėjo kamputyje susigūžęs, prie jo negalėjo prieiti net „Grindos“ darbuotojai. Šunelis urzgė ir net neleido apžiūrėti sužeistos kojytės. Nepasibaigus karantinui šunelis buvo atiduotas gyvybės vagonėliams. Kas, jeigu ne geltonieji vagonėliai išties pagalbos ranką sužeistam ir žmonių bijančiam šuneliui.

LGGD nuotr./Feniksas šildosi saulutėje.
LGGD nuotr./Feniksas šildosi saulutėje.

Vagonėlių komanda žinojo, kad bus sunku, kad daug laiko reikės, kol šunelis patikės žmogumi, bet nepaisant to, suteikė jam dar vieną šansą. Pavadino jį Feniksu ir užleido vagonėlių teritorijoje būdą, iš kurios šunelis išlįsdavo tik tuomet, kai niekas nematydavo.

Feniksas stebėjo gyvenamą aplinką, stebėjo savo bendrabučio kaimynus, noriai ėdė pasiūlytą maistą, lakdavo vandenuką. Ne kartą savanoriai matė, kaip Feniksas išlįsdavo iš savo būdos ir vaikščiodavo, šildėsi saulutėje, tačiau kai ateidavo pas jį, šunelis vėl slėpdavosi į būdą.

Savanoriai sakydavo, kad Feniksas tikrai įveiks savo baimes, pamils žmogų, pasitikės juo ir bus tikras šunelis. Taip ir atsitiko. Mūsų gerųjų savanorių kantraus darbo ir nepaprastai švelnių širdžių dėka Feniksas atgijo iš naujo, prisikėlė iš pelenų, ir tapo labai švelniu, meiliu, draugišku šuniuku. Jis vizgina uodega, vaikšto pasitempęs, galvą pakėlęs, patenkintas, loja. Žodžiu, daro viską, ką daro tikri šuneliai. Jis dabar pervestas į vagonėlį ir noriai išeina į lauką su savanoriais.

LGGD nuotr./Dabar Feniksas jau daug drąsesnis.
LGGD nuotr./Dabar Feniksas jau daug drąsesnis.

Feniksas ieško žmogaus, kuris jį mylės, lepins, rūpinsis. Kad jumis pasitikėtų, šunelis turi pajusti kad tikrai yra mylimas, ir tada galės vizginti uodega, laižyti rankas ir tapti geru draugu.

LGGD nuotr./Anksčiau Čilius visko bijojo.
LGGD nuotr./Anksčiau Čilius visko bijojo.

Kitas šitos istorijos herojus, tai Čilius – šunelis, buvęs „Grindos“ kalinys Nr. 249. Šunelis buvo sugautas ir taip pat pasodintas į narvą. Mažylis gulėjo kamputyje ir neleido darbuotojams prie jo liestis. Po mėnesio šunelis buvo pervestas į vagonėlius. Skaudu buvo žiūrėti, kad dar jauną, 6 mėn. šunelį taip nuskriaudė likimas. Į lauką šunelis nėjo, į savanorius visai nereagavo, net užsisukdavo ir nežiūrėjo, taip rodydamas savo nepasitikėjimą ir nusivylimą. Tačiau giliai širdy jautėsi kad šunelis mielas, draugiškas, tik bijo parodyti savo draugiškumą.

LGGD nuotr./Čilius vagonėlyje
LGGD nuotr./Čilius vagonėlyje

Tada savanoriai pradėjo galvoti, kaip padėti jaunam šuneliui, kuris taip nepasitiki žmonėmis. Čiliui į narvą buvo pasodinta kalytė, jauna, energinga, kad šuneliui nebūtų vienam liūdna. Kai ateidavo savanoriai pas šuniukus, iš pradžių kalbino kalytę, ją glostė, taip rodydami Čiliui, kad nieko blogo nepadarys ir jam. Po kiek laiko šunelio elgesys pasikeitė. Čiliukas pradėjo reaguoti, žiūrėti į kalbančius savanorius, netgi pradėjo išeiti iš narvo į lauką. Dabar Čiliukas, kaip ir Feniksas, pradeda naują gyvenimo etapą. Jis nėra baikštus, nebijo žmonių, vaikšto aukštai pakėlęs galvą.

Čilius ieško ypač atsakingų šeimininkų, nes jam reikia ypatingo dėmesio. Nors šunelis pasitiki, jam vis tiek reikės laiko apsiprasti su nauja aplinka, priprasti prie naujų žmonių.

Jejgu jums patiko vienas iš šunelių, ateikite į gyvybės vagonėlius, esančius adresu L.Giros g. 131, Vilniuje ir susipažinkite su mūsų globotiniais. Jejgu esate pasiruošę įrodyti savo meilę ir rūpestį Čiliukui arba Feniksui, skambinkite tel. 8 606 50618 ar 8 676 71317. Šuneliai labai laukia.

 
 
 

Naujausi komentarai

hmmmm  IP: 84.32.222.211 Netinkamas komentaras

Šuneliai vargšiukai, o savanoriai nusipelno pagarbos:)))

maras  IP: 85.206.27.60 Netinkamas komentaras

Sekems Gediminai Jusu geranoriskame ir gerame darbe, akd visi zmones butu tokei geri, gal ir gyvunu gyvenimas butu geresnis.

gelyte  IP: 84.32.222.211 Netinkamas komentaras

kokie vargšiukai. gerai kad į vagonėlius buvo pervesti, nes grinda užmigdytų.

Gediminas  IP: 78.56.224.247 Netinkamas komentaras

Esu vagonėlių savanoris, tad šiuos šunyčius pažįstu „asmeniškai“. Abu į prieglaudą pateko katastrofiškos psichologinės būklės. Čiliuko reabilitacija patys nelabai tikėjome. Neįsivaizduoju, ką reikėjo su tuo gyvūnu padaryti, kad jis šitaip reaguotų į žmogų. Vos įėjus, jis susigūždavo kampe. Prisiartinus, nagais įsitverdavo į medinę briauną ir imdavo drebėti, galvytę slėpdamas tarp priekinių letenų. Prisilietus, jo kūnas trukteldavo tarsi liestum ne ranka, o plikais elektros laidais. Visą mėnesį beveik jokių pagerėjimo ženklų nebuvo, jis net nedrįsdavo žmogui pažiūrėti į akis. Tik vėliau pradėjo atsiskleisti jo charakteris. Šis šunytis dar ir šiandien yra bailus, bet jau nėra ką lyginti su tuo nevilties ir baimės įsikūnijimu, kurį paveldėjome iš sanitarinės tarnybos. Smagu matyti, kad jo baimė neperaugo į pyktį. Jis smalsus ir mielas, tik dar labai nedrąsus. Su kitais šunimis jis draugiškas ir žaismingas. Neabejoju, kad patekęs į geras rankas, jis taps nuostabiu draugu. Fenikso istorija panaši. Jis kurį laiką gyveno atskirame voljere su būda, iš kurios išlįsdavo tik tada, kai šalia nebūdavo žmogaus. Padrąsinti su Čiliuku pasiekta pažanga, pasiėmėme jį į vagonėlius, pradėjome socializuoti, vedžioti, kaip ir kitus šunis. Pirmą kartą atėjęs išvesti jo į lauką, pamačiau kraupų vaizdą. Feniksas stovėjo nusisukęs ant sulenktų tirtančių kojų, per petį išsigandusiomis akimis žiūrėjo į mane ir šlapinosi po savimi. Kas dėjosi jo mažoje galvelėje, sunku ir įsivaizduoti. Užduotis prisegti pavadį, pasitaikė ne iš lengvųjų. Feniksas pradėjo paniškai blaškytis po gardą, loti. Nežinojau ar gindamasis man nekąs. Pagaliau taikiai išėjome pasivaikščioti. Šuo truputį atsipalaidavo, o grįžus net pavyko jį paglostyti. Po poros savaičių Feniksas mane pasitiko lauke – pribėgo pasisveikinti vizgindamas uodegą! Buvo sunku patikėti, kad tai tas pats šuniukas. Šios istorijos suteikė pasitikėjimo ir motyvacijos ne tik Čiliui ir Feniksui, bet ir mums – vagonėlių savanoriams.

Skaityti visus komentarus (4)

Tavo komentaras

"keiksmažodžiai" =
Padėkite jam Dienos beglobis
Trys Trakų fėjos (Vilnius) 

Trys Trakų fėjos. Šuniukai buvo rasti pievose. Mažylės šiuo metu yra Trakų rajone, Bražuolės kaime, juos prižiūri žmonių, radusių šuniukus, mamytė. Kalytėms reikia naujų šeimininkų arba bent laikinų globėjų...

Gyvūnų prieglaudos Augintiniai

Jeigu nusprendėte priimti į savo namus augintinį – šunį arba katę, – ieškokite jo vienoje iš šių prieglaudų ar gyvūnų globos įstaigų, kurių globotinių skelbimus rasite naujienų portale 15min.lt:

Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ (Vilnius ir kiti miestai)

„Gyvūnų namai“ (Vilnius)

„Lesė“ (Vilnius, Kaunas, Jonava)

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius (Vilnius)

„Penkta koja“ (Kaunas)

„SOS gyvūnai“ (Vilnius)

Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba „Grinda“

60 metų kanadietis Markas Dumas, ko gero, yra vienintelis žmogus pasaulyje, kuris gali be baimės ne tik liesti baltąją lokę, bet ir vartytis su ja ant žolės ar plaukioti baseine. Plačiau apie tai skaitykite čia...

Kalifornijos (JAV) gyventojas savo kailiu įsitikino, kad siuntinėti ir skaitinėti SMS žinutes einant gatve yra ne tik nesveika, bet ir nesaugu. Plačiau apie tai skaitykite čia...

Nors hepatitu B sergančiai šimpanzei Reginai iš Lietuvos dėl nustatytos ligos nepavyko išvykti į didesnį rezervatą ir ji turėjo likti Olandijoje esančiame šimpanzių rezervate, tačiau dienas ji galės leisti jau ne viena. Plačiau apie tai skaitykite čia...