Benamėms katėms – specialios šėryklos

Iniciatyvos autoriai tikina, kad neverta nuogąstauti, jog tokios šėryklos skatins benamius gyvūnus dar labiau daugintis, mat idėja bus įgyvendinama kartu su gyvūnų sterilizavimo programa.

Vilniaus moksleiviai sekmadienį 8-ių miesto mikrorajonų seniūnams perdavė savo pagamintas kačių šėryklas. Seniūnai, atsižvelgę į tai, kur beglobiai gyvūnai dažniausiai maitinami, artimiausiu metu turės nuspręsti, kuriose vietose jas geriausia pastatyti. „Visada yra gerų žmonių, kurie maitina beglobes kates. Šėryklos skirtos tam, kad šis procesas vyktų tvarkingiau“, – idėją pristatė Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkė Danutė Navickienė.

Ji teigė tikinti, kad galbūt pasekę duotu pavyzdžiu kai kurie gyventojai panašias šėryklas įsirengs savo kiemuose patys. Juo labiau, kad kol kas šėryklos bus įrengtos 8-iuose iš 21-o Vilniaus mikrorajono. „Gal kažkam tai ir atrodo utopija, tačiau panaši sistema veikia visame pasaulyje. Be to, prieš penkerius metus Vilniuje ir dėžės, skirtos šunų ekskrementams išmesti, atrodė utopija – dabar tai normalus reiškinys“, – tikino D.Navickienė.

Kad įrengtose šėryklose būtų gyvūnų maisto, gyventojai turės pasirūpinti patys. „Bet kuriuo atveju, gyvūnų maitinimas vyksta ir dabar. Skirtumas nuo šiol bus tas, kad gyventojai galės maistą dėti į tam skirtą vietą“, – aiškino pašnekovė.

Apsaugos priemonė – sterilizacija

Paklausta, ar šėryklos beglobėms katėms neskatins jų dar intensyviau veistis, D.Navickienė tokius nuogąstavimus atmetė. „Šėryklų idėja bus įgyvendinama kartu su kačių sterilizavimu. Norime Vilniuje sterilizuoti kuo daugiau kačių, taip ne tik apsaugodami jas nuo dauginimosi, bet ir nuo įvairių ligų“, – pasakojo moteris. „Jei prie šėryklos ateis nesterilizuotos katės, jas bus galima sugauti, sterilizuoti ir vėl paleisti. Tai humaniškiausias būdas, nes vien žudymu nieko nepasieksi – vienos katės vietą užims kita. Be to, sunaikinus vieną rūšį atsiranda kita: šiuo atveju žiurkės ir pelės“, – teigė D.Navickienė.

Lietuvos gyvūnų globos draugija ir įvairios kitos gyvūnų organizacijos vykdo programą „Pagauk-sterilizuok-paleisk“. Programos metu savanoriai atvažiuoja į tam tikrą vietą su gaudymo ir transportavimo narvais, į kuriuos kates privilioja maistu. Paskui jas gabena į veterinarijos klinikas, kur gyvūnų laukia sterilizacija ir vakcinavimas. Keletą dienų po operacijos katės praleidžia veterinarijos klinikos stacionare. Vėliau jos nuvežamos į tą pačią teritoriją, kur buvo pagautos, ir paleidžiamos, o teritorijos, kuriose gyvena sterilizuotos katės, įvedamos į duomenų bazę. Veikiant narkozei gyvūnui nukerpamas kairės ausies galiukas: šis skiriamasis ženklas parodo, kad katė yra sterilizuota pagal tarptautinę programą.

„Grindos“ statistika

Per praėjusius metus gyvūnų gaudymu mieste užsiimanti savivaldybei priklausanti bendrovė „Grinda“ sugavo 3 tūkst. 265 benames kates. Iš jų buvo užmigdyta 3 tūkst. 118 kačių. Atgal pas žmones iškeliavo tik 111 beglobių kačių. Vidutiniškai per metus iš visų priimtų ir sugautų benamių gyvūnų 91 proc. yra nužudoma, tik 9 proc. grąžinama gyventojams arba padovanojama.