Daugelis Lietuvos europarlamentarų užjaučia kenčiančius arklius

Kaip išplatintame savo pranešime spaudai teigia LGGD, kasmet Europoje ypač prastomis sąlygomis yra pervežama apie 100 000 arklių, kurie turi ištverti ilgiausias keliones karštą vasarą ir šaltą žiemą, dažnai be poilsio, maisto ar vandens. Šiuo metu galiojantys įstatymai turi rimtų trūkumų ir, kadangi kai kurios ES šalys narės nesistengia jų griežtai taikyti, arkliai patiria išsekimą, sužalojimus, skausmą ir stresą.

Tokios kelionės yra ne tik nehumaniškos, jos yra visiškai nereikalingos. O gyvų arklių transportavimo maršrutas Lietuva-Italija yra vienas ilgiausių Europoje, rašoma pranešime.

Organizacija „Pasaulio arklių gerovė“ nustatė vieną per Europą vedantį kelionės į skerdyklą maršrutą, kuris tęsiasi pro 180 arklių skerdyklų, kol pasiekia savo galutinį tikslą. Arkliai turėtų būti skerdžiami kiek įmanoma arčiau savo kilmės vietos ir vežami skerdienos pavidalu, o ne verčiami kęsti pilnas kančių kelionių dienas.

Kad šis klausimas būtų nagrinėjamas Europos Parlamente, visų pirmą jis turi būti iškeltas ir pateiktas raštu. Tai padarė 3 europarlamentarai iš Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir Švedijos, kolegoms pateikę rašytinį pareiškimą Nr. 54/2009. Kad rašytinis pareiškimas būtų pripažintas aktualiu, reikėjo surinkti bent 50 proc. palaikančiųjų kolegų europarlamentarų parašų, ir tai buvo atlikta.

„Džiugu, kad dauguma Lietuvos europarlamentarų – 7 iš 12 – pritarė šiam pareiškimui savo parašais, ir mes jiems nuoširdžiai dėkojame“, – sako LGGD pirmininkas Benas Noreikis.

Pareiškimą pasirašė Lietuvos europarlamentarai Laima Andrikienė, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Leonidas Donskis, Vytautas Landsbergis, Valdemaras Tomaševskis ir Viktoras Uspaskichas.

Nepasirašė Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaite-Mikulėnienė (nors, kaip praneša LGGD, europarlamentarė draugijai ir parašė, kad „būtinai“ palaikys šią iniciatyvą), Rolandas Paksas, Justas Paleckis, Algirdas Saudargas (kuris prisipažino, kad neįsigilino į šį klausimą, bet patikino, kad kai prireiks, balsuos arklių gerbūvio naudai).

„Tikimės, kad kai šis klausimas bus sprendžiamas Europos Parlamente, visi Lietuvos europarlamentarai balsuos už arklių gerovę“, – išreiškiama viltis LGGD pranešime.

Kaip praneša LGGD, draugiją džiugina ir kita žinia, kad Italijos valdantieji ir opozicijos politikai siūlo uždrausti arklių skerdimą bei arklienos pardavimą jų šalyje. Italija yra didžiausia arklienos vartotoja Europoje. Vien iš Lenkijos ir Rytų Europos kasmet Italija importuoja apie 20 000 arklių. Kasmet Italijoje yra skerdžiama apie 213 000 arklių, gyventojai suvalgo daugiau nei 48 000 tonų arklienos. Tai prilygsta apie 1 kg arklienos žmogui per metus.

Italijos Sveikatos ministrė Francesca Martini teigia, kad „arklių orumas turėtų būti gerbiamas“. Italijos Žemės ūkio ministras Luca Zaia teigia, kad „arkliai yra nuostabūs gyvūnai ir reiktų atitinkamai su jais elgtis, jų nevalgyti“. Pokalbio su LGGD atstovu metu Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius taip pat teigė, kad „į humaniškumą turi būti atsižvelgta“.

Net viduramžiais Popiežius Grigalius III uždraudė arklienos valgymą ir tai apibūdino kaip šlykštų pomėgį.