Grįžtantys pirmieji paukščiai labiau renkasi pajūrio kraštą

Tiesa, dėl ne itin palankių oro sąlygų kai kurie sugrįžę paukščiai vėl išskleidė sparnus ir paliko Lietuvą. Kaip pasakojo Ventės rago ornitologijos stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys, iki šiol yra grįžusios 9 paukščių rūšys. Pirmieji į šalį sugrįžo kovai. Jei parskrido vasario 28 dieną, o kitą dieną pasirodė vieversiai. Kovo pirmosiomis dienomis pajūrin parplasnojo didieji kormoranai, laukiniai karveliai, į Kauną ir Vilnių – pilkosios gervės.

„Kovo pirmąją vieversiai grįžo tik į Klaipėdos, Šilutės, Kuršių nerijos regionus, nes čia truputėlį šilčiau“, – aiškino V.Jusys.

Artimiausiu metu turi sugrįžti ir gulbės giesmininkės, įvairios žąsys, už poros savaičių ir gandrai.
„Vasarį buvo grįžusios pilkosios žąsys, bet vėl pasitraukė dėl nepalankių sąlygų, greičiausiai į Lenkiją. Paukščiai migruoja, turi sparnus, vizų jiems nereikia“, – juokavo ornitologas.

Kovo pirmąją vieversiai grįžo tik į Klaipėdos, Šilutės, Kuršių nerijos regionus, nes čia truputėlį šilčiau.Anot jo, pastaraisiais metais, kai žiemos vėl atšalo, paukščiai grįžta vėliau, nei ankstesniais metais. Anksčiau pirmieji sparnuočiai pasirodydavo jau pirmoje vasario pusėje.

Minima paukščių diena

Kovo 10-ąją minima 40-ties paukščių diena. Nuo senovės šią dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas. 40 paukščių diena vadinama todėl, kad maždaug tiek paukščių rūšių pavasarį sugrįžta į Lietuvą.

Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų. Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių, kad vasarą javai gerai derėtų. Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“ – su savo šeima. Tikėta, kad šią dieną kur nors toliau iš namų išvažiavus, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais.