Kaip praneša portalas aplinkosauga.lt, toks skaitmeninis jūrinių ančių stebėjimo būdas dar tik žengia pirmuosius žingsnius Europoje ir Lietuva bus viena iš nedaugelio šalių, turinčių tokią tikslią informaciją apie šių paukščių judėjimą ir migraciją.
Klaipėdos universiteto drauge su Baltijos aplinkos forumu bei kitais partneriais įgyvendinamo Europos Sąjungos LIFE programos projekto komandos narys veterinarijos gydytojas Julius Morkūnas neseniai grįžo iš stažuotės JAV Geologinių tyrimų tarnybai priklausančiame Patuxento laukinės gamtos tyrimų centre Merylando valstijoje, kur mokėsi taikyti šią metodiką.
„Tradiciškai paukščių stebėsenai naudojamo žiedavimo sėkmė priklauso nuo to, kur paukštis būna matomas. Vadinasi, daugiausiai galime sužinoti apie tai, kur jis peri arba žiemoja. Tuo metu rinkdamas implantuoto siųstuvo perduotus duomenis palydovas fiksuoja ne tik kaip paukštis juda, bet ir tai, kiek laiko praleidžia ore, į kokį gylį neria maitintis ir net jo kūno temperatūrą”, – naujos metodikos privalumus vardija Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto doktorantas, kuris dalyvaus vykdant jūrinių ančių inventorizaciją Baltijos jūros išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Tyrėjas pasakoja, jog technologija sudaro sąlygas duomenis apie stebimą paukštį gauti kas keletą valandų ir kompiuterio ekrane realiu laiku matyti jo judėjimą.
Pasak projekte dalyvaujančių mokslininkų, itin svarbu išsiaiškinti tikslias šių paukščių maitinimosi ir nakvynės vietas bei nustatyti, kur ir kada būna didžiausios sankaupos. Šių gausiai Lietuvos pajūryje žiemojančių ančių apsauga yra svarbi visai rūšies populiacijai.
Nors itin patrauklūs dėl fiksuojamų duomenų tikslumo, satelitiniai stebėjimai dėl didelių ekonominių sąnaudų pasitelkiami tik kaip pagalbiniai greta stebėjimo iš laivų, kuomet bus inventorizuojama ir daugiau paukščių rūšių – narai, narūnėliai, alkos ir taistės. Satelitiniai stebėjimai tik padės surinkti trūkstamus duomenis apie paukščių buvimo vietas naktį arba audringu metu, kai šie yra nematomi.
