Jūrų liūtas, daugybę metų džiuginęs muziejaus lankytojus, jau buvo sulaukęs 23-ejų metų. Šiauriniai jūrų liūtai paprastai gyvena iki 24–25 m. Anot Lietuvos jūrų muziejaus atstovės spaudai Nikos Puteikienės, Piratas pradžiugino daugybę lankytojų. „Jau prieš kelerius metus muziejaus darbuotojai su liūdesiu ėmė stebėti, kaip gyvūnas sensta. Porą metų Piratas neberengė pasirodymų“, – pasakojo pašnekovė.
Piratas buvo apgyvendintas su dar viena jūrų liūtų rūšies atstove muziejuje – Markize. Praėjusiais metais pora atsivedė sveiką mažylį.
Prieš porą savaičių Piratas ėmė kosčioti. Muziejininkai bandė jam padėti, tačiau sekmadienį gyvūnas nugaišo. Paaiškėjo, kad tarp širdies ir plaučių buvo išsivystęs auglys.
Piratas į Klaipėdą atgabentas 1991-aisiais. Šiaurinis jūrų liūtas atgabentas iš Rusijos, A.Severcovo gyvūnų evoliucinės morfologijos ir ekologijos instituto. Tuo metu Lietuvos jūrų muziejus už unikalų eksponatą sumokėjo 6 tūkst. rublių.
Retas muziejus laiko šiaurinius jūrų liūtus. Tokiu eksponatu Europoje dar gali pasigirti Haiderveiko muziejus Nyderlanduose.
Didžiausios šių gyvūnų populiacijos yra Beringo ir Ochotsko jūrose, ne tokios gausios – prie Aliaskos, Japonijos jūroje. Minta žuvimis ir galvakojais moliuskais, tokiais kaip kalmarai, aštuonkojai ar sepijos. Tačiau kartais jūrų liūtai medžioja ir paukščius. Per dieną jiems reikia apie 40 kilogramų maisto. Patinai yra žymiai didesni nei patelės: Piratas sveria apie 800 kilogramų, Markizė – tik 200.
Anksčiau šiauriniai jūrų liūtai buvo intensyviai medžiojami.
Dabar jų mažėja dėl netiesioginės žmogaus veiklos – pradeda trūkti žuvies.
Kadangi ir pagrindiniai jūrų liūtų priešai – orkos – minta ir žuvimi, tai mažėjant galimybei pasigauti reikiamą kiekį žuvies, jos atkakliau medžioja liūtus. Praeito amžiaus viduryje šiaurinių jūrų liūtų dar gyveno apie 250–300 tūkstančių, dabar – tik apie 105 tūkstančius.
