Lietuvos Respublikos vardu – sunaikinimo nuosprendis

Abu šunys daugybę metų dirbo savo darbą – saugojo minėtą garažų bendriją, tačiau praėjusių metų sausį netoliese įvykęs kruvinas incidentas lemtingai pakreipė jų likimą.

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Garažų bendrijos kalytė

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija praėjusių metų balandį nusprendė, kad abu šunys iš bendrijos turi būti konfiskuoti. Bendrija šį komisijos nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas skundą atmetė. Lygiai taip pat praėjusią savaitę pasielgė ir aukštesnės instancijos teismas, Lietuvos Respublikos vardu pareiškęs, kad nei administracinės komisijos, nei žemesnio teismo sprendimai nenaikintini, o ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Tad voljere gyvenančiai šunų porelei liko laukti tik pasirodančių būsimų egzekutorių.

Vilniaus mieste konfiskuojami augintiniai patenka į savivaldybei priklausančios bendrovės „Grinda“ karantinavimo įstaigą. Mirties „Grindoje“ neišvengia net didelė dalis pūkuotų ir nekaltų šuniukų bei kačiukų mažylių, tad kas laukia dviejų garbaus amžiaus mišrūnų, kuriuos viena komisija ir du teismai pripažino padarius šunišką nusikaltimą – mirtinai sužalojus kitą šunį ir puolus jų šeimininkę – deja, lengva nuspėti.

Kas laukia dviejų garbaus amžiaus mišrūnų, kuriuos viena komisija ir du teismai pripažino padarius šunišką nusikaltimą – mirtinai sužalojus kitą šunį ir puolus jų šeimininkę – deja, lengva nuspėti.Ar šios šunų poros kaltė išties yra įrodyta, ar yra pagrindas juos pasmerkti mirčiai, paliksime spręsti patiems skaitytojams. Mes išdėstysime tik teismų dokumentuose užfiksuotus faktus bei bylos dalyvių liudijimus – kiekvienas juos perskaitęs galės pats priimti verdiktą ir paskelbti jį komentarų skiltyje.

Pjautynėse dalyvavę šunys liko sveikutėliai?

Liūdna istorija prasidėjo praėjusių metų žiemą. Vasario 2-osios rytą į bendrijos teritoriją lydima Pašilaičių policijos nuovados pareigūno atėjo greta besidriekiančios Vakarinės gatvės gyventoja G.P. Moteris pareiškė, kad prieš penkias dienas, sausio 28-ąją, ją ir jos šarpėjų veislės šunį užpuolė palaidi bendriją saugantys šunys.

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Dauba, kurioje buvo mirtinai sužalotas šarpėjus. Dėl incidento buvo apkaltinti garažų bendrijos šunys.

Incidentas, anot jos, ankstų rytą, apie 6 valandą, įvyko apleistoje dauboje tarp garažų bendrijos ir Vakarinės gatvės namų. Pasak bendrijos darbuotojų, jiems tokie kaltinimai buvo visiškai netikėti, tačiau moteris užtikrintai tvirtino, kad ją ir jos augintinį užpuolė būtent garažus saugančių šunų pora, o ne šiaip kokie nors pro šalį bėgę agresyvūs beglobiai, kurių, kaip tvirtina bendrijos darbuotojai, čia galima sutikti gana dažnai, ar kiti šeimininkus turintys palaidi šunys. Nors atokioje neapšviestoje dauboje ankstų žiemos rytą tvyrojo tamsa, tai, pasak G.P., jai nesutrukdė aiškiai matyti užpuolikų ir juos atpažinti.

Vizito į garažų bendijos teritoriją metu G.P. kartu su policijos pareigūnu iš tolo žvilgtelėjo į daubą, kurioje, kaip ji tikino, įvyko šunų pjautynės, tačiau nepasivargino iš arčiau apžiūrėti apkaltintų bendrijos šunų. Šunys nesudomino ir policijos pareigūno. Bendrijos žmones tai gerokai nustebino. Juk, pasak jų, būtų pakakę žvilgtelėti, kad abu voljere gyvenantys garažų šunys neturi nė mažiausio įbrėžimo, ir visi kaltinimai šiems sarginiams šunims būtų tapę labai abejotini. Bendrijos darbuotojai stebėjosi: argi gali tarpusavyje pjautis keli stambūs šunys, vienas iš jų būti mirtinai sužalotas daugybės įkandimų, o kiti du išnešti sveikut sveikutėlius kailius?

Joks veterinaras ar kitas kvalifikuotas specialistas apkaltintų šunų neapžiūrėjo ir neįvertino nei tada, nei kada nors vėliau, nagrinėjant kaltinimus administracinėje komisijoje ir teismuose. Nepaisant to, daugeliui kaltintojų tai nesutrukdė šunis įvardinti kaip pavojingus ir agresyvius, o dėl to – sunaikintinus.Joks veterinaras ar kitas kvalifikuotas specialistas apkaltintų šunų neapžiūrėjo ir neįvertino nei tada, nei kada nors vėliau, nagrinėjant kaltinimus administracinėje komisijoje ir teismuose.

Šarpėjui šeimininkė leisdavo lakstyti palaidam

Nieko nepadėjo ir garažų bendrijos darbuotojų tikinimai, kad kiekvieną rytą, 6 valandą, jų šunys yra pagal grafiką šeriami ir sėdi savo voljere, o sausio 28-osios naktį iš voljero pabėgę nebuvo, tad ir jokios žalos niekam padaryti negalėjo. Bendrijos šunys yra tvarkingai registruoti, periodiškai skiepijami ir paženklinti mikroschemomis. Iš voljero jie išvedami pasivaikščioti tik naktį nuo 23 iki 1 val., vedžiojami tik bendrijos teritorijoje, todėl už kelių šimtų metrų nuo jos, kaip nurodė G.P. pareiškime policijai, pasak bendrijos darbuotojų, negalėjo atsirasti, tuo labiau tokiu paros metu.

O štai G.P., priešingai, pasak bendrijos darbuotojų, visą laiką savo šarpėjų vedžiodavusi palaidą, be antsnukio, dažnai atklysdavusi į netoli jos namų esančią garažų teritoriją ir čia sulaukdavusi priekaištų dėl tokio vedžiojimo būdo, kai jos augintinis, gerokai aplenkęs savo šeimininkę, atbėgdavo ir įbesdavo savo nosį kuriam nors darbuotojui į koją, norėdamas apuostyti ir taip gerokai pašiurpindamas netikėtai užkluptą žmogų. Teismai šiuos garažų bendrijos darbuotojų priekaištus G.P. adresu atmetė kaip nesusijusius su byla ir nenagrinėjo.

Teismai nesirėmė ir visų apklaustų garažų bendrijos darbuotojų liudijimais, nusprendę kad jie yra šališki ir vertintini kritiškai, o savivaldybės komisija bendrijos administracijos atstovų išvis nekvietė į posėdį, kuriame nagrinėtas incidentas dauboje. Užtat tiek teismai, tiek komisija nė kiek nesuabejojo kelių kitų liudytojų – G.P. kaimynų iš Vakarinės gatvės – pasakojimais, „jų objektyvumu ir nešališkumu“.

Nukentėjusiosios kaimynai vieningi – it susitarę

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Garažų bendrijos šuo

Tuos jų pasakojimus, kuriais iš esmės pagrįstas administracinės komisijos ir teismų nuosprendis bendrijos šunims, sieja nurodomos panašios aplinkybės: visi liudytojais apklausti Vakarinės gatvės gyventojai tvirtina įvykį matę 60–100 metrų atstumu, tačiau it susitarę be jokių dvejonių galintys pasakyti, kad tai garažų bendrijos šunys užpuolė šarpėjų. Maža to, nakties tamsoje liudininkai ne tik suskaičiavo šunis, įsidėmėjo jų ūgį, bet ir (pavydėtina rega naktį!) – galėjo atskirti jų kailių spalvas – pilką ir rudą.

Štai kaip paaiškinime policijai netrukus po įvykio rašė Vakarinės gatvės gyventoja D.M., kuri vėliau teisme patikslino, kad įvykį matė 100 metrų atstumu: „Š. m. sausio 28 d. apie 5.50 val. pabudau nuo savo ir kaimynų šunų lojimo ir draskymosi. Išėjusi į kiemą apraminti savo šuns ir pažiūrėti, kas vyksta lauke, išgirdau moterišką klyksmą ir šunų staugimą nuo garažų pusės. Pasižiūrėjusi pro tvorą pamačiau, kaip du šunys draskė ir kandžiojo kaimynės šarpėjų veislės šunį. Esu įsitikinusi, kad šunys, kurie užpuolė kaimynę su šunimi, priklauso garažų bendrijai.“

Toliau liudytoja aprašo siaubą, kurį patiria gyvendama greta garažų bendrijos: „Kiekvieną kartą vedžiodama savo šunį arba eidama namo, jaučiuosi nesaugiai, žinodama, kad greta gyvena nestabilios psichikos šunys.“

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Sunaikinimui pasmerkti garažų bendrijos šunys

Kad įvairių institucijų pareigūnai nesuabejotų „nestabilios psichikos“ šunų pavojingumu, D.M. paaiškinimo gale pridėjo: „Tarp garažų ir mūsų namų kvartalo buvo žiauriai sudraskyta gulbė, dauguma gyventojų yra įsitikinę, kad tai garažų bendrijai priklausančių šunų darbas.“

„Prašau imtis priemonių, kad garažo kooperatyve laikomi šunys nekeltų grėsmės aplinkiniams gyventojams bei jų augintiniams“, – raštu paprašė kitas liudytojas. Jam paantrino ir dar keli kiti, pridūrę, kad priemonės turėtų būti „kuo griežčiausios“.

Teismai ir administracinė komisija priemonių ėmėsi. Du šunys jau laukia atvažiuojančių egzekutorių.

Bendrijos darbuotojai tikina, kad jiems, be abejo, gaila žuvusio šarpėjaus ir jie supranta šeimininkės skausmą dėl augintinio netekties, tačiau kodėl dėl to turi būti nužudyti du kiti šunys, kurių kaltės įrodymų, pasak jų, nėra, jiems nėra suprantama.