Palangoje gyvenantis šuo iš mirusio šeimininko testamentu paveldėjo 10 tūkst. dolerių

JAV lietuvio Kazimiero Balsevičiaus testamentą tvirtinusi notarė iš nuostabos neteko žado. Senolis, kuris 2000 metais iš Amerikos persikėlė į Palangą, savo turtą padalijo ne tik Lietuvoje gyvenantiems giminaičiams, bet ir savo šuniui Teriui. Jo globai buvo skirta 10 tūkst. JAV dolerių.

Prieš ketverius metus, kai buvo tvirtinamas testamentas, pagal tuometį dolerio kursą šuniui paliekama suma siekė apie 29 tūkstančius litų. Terio priežiūrai skirtus pinigus K.Balsevičius buvo gerai apskaičiavęs. Jis žinojo, kad tokios veislės šunys gyvena apie 15 metų.

Po Kazimiero mirties Terio gyvenimas nepasikeitė“, – tikino palangiškė Birutė Juzumienė.Rašydamas testamentą K.Balsevičius įvertino, kad Teris gyvens dar apie 10 metų, tad kiekvieniems metams jo ėdalui ir priežiūrai skyrė po tūkstantį dolerių – apie 2,9 tūkst. litų.

Kai K.Balsevičius mirė, šunį auginti įsipareigojusiai B.Juzumienei atiteko 23 tūkst. litų.

Iš Amerikos grįžęs gyventi į Lietuvą, Akmenės rajone gimęs Kazimieras pasirinko Palangą. Plaučių ligomis sirgusiam senoliui tiko pajūrio oras. K.Balsevičius buvo labai prisirišęs prie savo augintinio. Vaikų neturėjęs senolis Terį vadino savo sūnumi.

„Teris Balsevičius, Kazio sūnus“, – taip savo augintinį jis pristatydavo draugams.

Gyvendamas Floridoje K.Balsevičius augino Bostono terjerų veislės kalę Terę. Išvykdamas į Lietuvą jis nusenusį šunį paliko savo kaimynams. Jo priežiūrai taip pat skyrė pinigų.

Palangoje artimųjų neturėjęs K.Balsevičius labai ilgėjosi Amerikoje palikto šuns, todėl 2002 metais Estijoje nusipirko dviejų mėnesių tokios pat veislės šuniuką. Jį pavadino tokiu pat vardu kaip ir Floridoje nugaišusią kalę.

Juzumų name nuomojamame dviejų kambarių bute Teris gyveno bajoriškai. Jis, kaip ir šeimininkas, turėjo atskirą lovą. Šuo buvo šeriamas brangiu sausuoju ėdalu, vištiena ir kalakutienos dešrelėmis. Jo dubenėlis visuomet būdavo pilnas ėdalo. K.Balsevičius nesistengė šerti augintinio nustatytomis valandomis – jis bet kada galėdavo paėsti iki soties.

K.Balsevičius mirė likus savaitei iki savo 100 metų jubiliejaus. Prieš pat mirtį garbingo jubiliejaus proga pasveikinti JAV piliečio į Palangą buvo atvykęs net šios šalies ambasadorius Lietuvoje. Senolį prižiūrėjusi namo šeimininkė pasakojo, kad prie mirštančio K.Balsevičiaus lovoje budėjęs Teris ašarojo.

Likęs su naujais šeimininkais šuo jokių permainų nepajuto. Į jo dubenį nuolat yra pripilama to paties ėdalo. 64 metų S.Juzumas „Lietuvos rytui“ sakė, kad šuns priežiūrai paliktų pinigų užtenka.

Teris per mėnesį suėda kiek daugiau nei 7,5 kilogramo sauso ėdalo, kuris dabar kainuoja 107 litus. Du kartus per metus keturkojis yra skiepijamas, jam perkama vitaminų, įvairių šunims skirtų kramtalų.

Jiems patikėtą šunį prižiūrintys palangiškiai neslepia, kad testamentu gautus pinigus jau yra išleidę savo reikmėms, o Teriui lėšų skiria iš šeimos biudžeto. Iš pensijų gyvenantys Juzumai džiaugėsi, kad ekonomikos sunkmetis jų labai nenuskriaudė, todėl pinigų pakanka ir augintinio priežiūrai.

Po Kazimiero mirties Terio gyvenimas nepasikeitė“, – tikino palangiškė B.Juzumienė.

Pasaulyje vis daugiau žmonių gyvūnus įrašo į testamentą, rašo „Lietuvos rytas“. Kartais augintiniams paliekamas milžiniškas turtas. Pavyzdžiui, vokiečių aviganis Guntheris IV išskirtinis tuo, kad turtus paveldėjo jau ne iš žmogaus, o iš savo tėvo Guntherio III. Pastarasis dar 1992 metais iš mirusios šeimininkės – vokiečių grafienės Karlottos Liebenstein – gavo 60 milijonų dolerių palikimą.

Ne ką mažiau gyvenimas apdovanojo šimpanzę Kalu, kurią įstrigusią medyje Pietų Afrikos Respublikoje išgelbėjo turtuolė Patricia O'Neill. 2000 metais šeimininkė pakeitė savo testamentą, kad mylima beždžionė galėtų paveldėti apie 80 milijonų dolerių, įskaitant moters namus ir žemes netoli Keiptauno.