Šunų lojimas vilniečius verčia uždaryti langus

Kelių S.Nėries gatvės daugiabučių gyventojai tikina nebegalintys klausyti iš netoliese įsikūrusių gyvūnų globos namų ataidinčio šunų lojimo, kaukimo, inkštimo. Gyventojai pasakojo karštomis vasaros dienomis net negalėję atsidaryti butų langų, nes ankstyvą rytą prasidedantis erzelis trunka beveik visą dieną ir kiek prityla tik naktimis. Tuo tarpu gyvūnų globėjai tikina, kad neįmanoma uždrausti šunims loti, o savivaldybė nemato jokių galimybių iškelti įstaigą į kitą vietą.

Iškeldinimui pinigų nėra

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./S.Nėries g. 89 namo gyventojai tikina nebegalintys ištverti nuolatinio šunų lojimo ir kaukimo.

UAB „Grinda“ gyvūnų globos namų kaimynyste pasipiktino S.Nėries gatvės 89, 85 ir kitų netoliese esančių namų gyventojai, jie tvirtina esantys priversti kiekvieną rytą keltis 5 valandą, nes kaip tik tokiu metu ten laikomi šunys pradeda kaukti ir loti. „Kai dirbu, anksti išvažiuoju į darbą ir nieko negirdžiu. Tačiau per atostogas neįmanoma ištverti – 5 valandą prabundi ir nebegali miegoti. Ar jie tokiu laiku tuos šunis kažkur veda, ar šeria, to negaliu suprasti, tačiau kaip tik tada šunys kaukia, cypia, pjaunasi tarpusavyje. Gyvenu čia 4 metus, tačiau taip, kaip šią vasarą, niekada nebūdavo“, – tvirtino S.Nėries g. 89 namo gyventoja Neringa.

S.Nėries g. 89 namo administratorius Vilmantas Ivanauskas teigė parašęs raštą savivaldybei, kuriame išdėstė gyventojų skundus, tačiau gautas atsakymas nenudžiugino. „Atsakymas buvo aiškus: nėra pinigų, savivaldybė skendi skolose, o iškelti gyvūnų globos namus kainuotų ne vieną dešimtį, o gal ir šimtą tūkstančių litų“. – pasakojo V.Ivanauskas.

Verčia kaltę vieni kitiems

UAB „Grinda“ vadovas Algimantas Vilūnas teigė, kad triukšmą kelia ne gyvūnų globos namuose laikomi gyvūnai, o teritorijoje įrengtuose vagonėliuose Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Vilniaus skyriaus savanorių prižiūrimi šunys. „Mūsų gyvūnai tuo paros metu, kai žmonės turi ilsėtis, yra uždaromi normaliose, tvarkingose uždarose patalpose. Bet mūsų teritorijoje stovi keletas vadinamųjų gyvybės vagonėlių, o juose šunys netelpa, todėl rišami ir lauke. Tie gyvūnai ir kaukia. Mes žinome šią istoriją, bet nieko negalime padaryti – sutartis pasirašyta iki naujųjų metų“, – sakė A.Vilūnas. Anot jo, apie situaciją yra informuota ir savivaldybė.

LGGD Vilniaus skyriaus vadovė Danutė Navickienė sakė nesistebinti, kad „Grindos“ vadovai bando visą kaltę suversti gyvybės vagonėliuose laikomiems šunims. „Jie labai nenori, kad mes ten būtume, nes esame jiems neparankūs, kontroliuojame jų veiklą, garsiai kalbame apie problemas ir nežmonišką elgesį su gyvūnais“, – sakė D.Navickienė.

LGGD Vilniaus skyriaus vadovė Danutė Navickienė sakė nesistebinti, kad „Grindos“ vadovai bando visą kaltę suversti gyvybės vagonėliuose laikomiems šunims.Anot jos, gyvūnus globojantys savanoriai ne kartą tikrino, kada ir kokie šunys loja, ir pastebėjo, kad apie 6 val. keičiasi „Grindos“ darbuotojai, tuomet šunys ir pradeda loti. Kai pradeda skalyti „Grindos“ gyvūnų globos namuose laikomi keturkojai, netrukus įsijungia ir kiti. „Šunys loja ir tada, kai ateina žmonės jų pažiūrėti, kai praeina svetimas žmogus. Tačiau tie gyvūnų globos namai pastatyti ne vakar, reikalavimuose numatyti atstumai iki gyvenamųjų namų yra išlaikyti. Tai ką reikėtų daryti? Negi visus tuos šuniukus nužudyti?“ – klausė D.Navickienė.

Neranda realių sprendimų

LGGD siekia, kad sveiki gyvūnai po karantino laikotarpio nebūtų užmigdomi, stengiamasi jiems surasti naujus namus. D.Navickienės teigimu, jeigu globos namuose gyvūnams būtų sudaromos normalios sąlygos, nereikėtų jokių vagonėlių. „Mūsų savanoriai aukoja savo laiką, asmeninį gyvenimą, stengiasi dėl gyvūnų, atiduoda nemažai jėgų, o „Grindos“ vadovai atvirai tyčiojasi, vadina tai vaikų žaidimu. Dabar dar pradėjome gauti skundų, kad loja tik mūsų šunys. Galbūt taip siekiama mumis atsikratyti. Bet jeigu lietuvių tauta žino tik vieną žodį – žudyti, tai man labai liūdna“, – apgailestavo D.Navickienė.

Anot jos, blogiausia, kad niekas nesiūlo jokių realių sprendimų, kaip keisti situaciją, todėl tikimasi gyventojų geranoriškumo bei tolerancijos. Tačiau dalis gyventojų teigia jau nebegalintys gyventi nuolat klausydami šunų lojimo ir sieks, kad gyvūnų globos įstaiga būtų iškelta arba joje bent jau įrengti izoliuoti aptvarai.