Nesuprasti šunys ginasi dantimis

Įpratome, kad tik skaudžios nelaimės primena, jog būtina pasirūpinti derama augintinių priežiūra. Ne gyvūnas ar kas nors kitas, o tik šeimininkas atsakingas už netinkamą gyvūno elgesį ir padarytą žalą. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad už netinkamą agresyvaus gyvūno laikymą, kai padaroma žala asmens sveikatai ar turtui, gresia bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų.

Daug tai ar mažai, galima vertinti pagal situaciją. Bet keturmečio berniuko, kuriam šuo sukandžiojo nugarą, patirtą psichologinę traumą, baimes ir kompleksus, kurie persekios jį ne vienus metus, įvertinti net didžiausia – 1 tūkst. litų bauda – būtų neatleistina. Vien per pirmąjį 2009 metų pusmetį, Policijos departamento duomenimis, užregistruotas 1781 su gyvūnais susijęs teisės pažeidimas, mažiausiai per 43 iš jų padaryta žala fiziniam asmeniui. Šis nukentėjusių asmenų skaičius nėra tikslus, nes dažniausiai žmonėms pavyksta susitarti tarpusavyje ir įvykis neregistruojamas policijoje.

Sukandžiojo nugarą

Įvykis vos kelias trobas turinčiame Mozūriškių kaime (Vilniaus r.) ilgam įstrigs keturmečio berniuko atmintyje. Dėl kąstinių žaizdų rankoje bei juosmenyje į sostinės medikų globą patekusį berniuką sužalojo kaimynų šuo.

„Gyvenu už 100 metrų nuo įvykio vietos, bet tiksliai negalėsiu papasakoti visų detalių. Keturmetį užpuolė didelis šuo, kuris buvo laikomas mediniame aptvare. Šuo yra neveislinis, primena vokiečių aviganį. Galingo sudėjimo gyvūnui vieni juokai ištrūkti iš netvirto aptvaro", – LŽ pasakojo kaimynystėje gyvenantis Jevgenijus.

Nukentėjęs berniukas gerai sutarė su kaimynais, laikiusiais agresyvų gyvūną. Pirminiais duomenimis, šuo ištrūko iš aptvaro būtent tuo metu, kai mažametis ėjo kaimynų kiemu namų link.

Anot pašnekovo, berniuko patirti sužalojimai labai sunkūs. „Nugaroje padarytos didelės kąstinės žaizdos. Vargu ar tas šuo buvo skiepytas, todėl padaryta žala gali būti dar didesnė. Prieš porą metų tas pats šuo buvo užpuolęs mano motiną. Jis pargriovė ją iš nugaros, sulaužė ranką", – pasakojo Jevgenijus.

Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Josifas Kuzmickis atsisakė komentuoti įvykį, kol nesulaukė ekspertų išvadų: „Vaikas guli ligoninėje. Ekspertizės išvadų nėra. Negaliu pasakyti, bus keliama administracinė ar baudžiamoji byla. Iš pradžių reikia įvertinti pasekmes. Galiu pasakyti, kad per keletą pastarųjų mėnesių nieko panašaus Vilniaus rajone nebuvo nutikę."

Nukando nosį

Skaudžius sužalojimus patyrė ir šešerių metukų Joniškio rajono gyventoja. Šis atvejis skiriasi nuo keturmečio nelaimės, nes mergaitę sužalojo savas augintinis. Nedidelis šuo nukando mergaitei nosį. Jai prireikė mikrochirurgų pagalbos – jie prisiuvo mergaitės nosį. Paaiškėjo, kad šuo puolė, kai šešiametė pabandė atimti iš augintinio maistą. Dabar mergaitės gyvybei pavojus nebegresia, tačiau patirta psichologinė trauma, anot medikų, turėtų ilgam išlikti jos atmintyje.

Kauno Kalniečių poliklinikos pirminės asmens sveikatos priežiūros vyresnioji specialistė Virginija Lukšienė įžvelgė mergaitę auklėjusių tėvų kaltę. „Šuo – tai gyvūnas, kuriam vaikas visų pirma yra konkurentas. Net pats geriausias naminis šuo negali būti nuspėjamas. Tėvai turėjo paaiškinti vaikui, kad prie ėdančio šuns net nebandytų artintis", – aiškino V.Lukšienė.

Sudraskė padangą

Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato viršininkas Igoris Vološinas prisiminė įvykius, kai nuo agresyvaus gyvūno buvo nukentėjęs policijos pareigūnas.

„Ši problema egzistuoja. Buvo nukentėję policijos pareigūnai. Agresyvūs gyvūnai suaktyvėja žiemos metu, nes dabar, vasarą, maisto jiems pakanka. Prieš keletą metų prie prekybos centrų buvo užpuldinėjami maistą besinešantys žmonės. Vieną senutę agresyvus šuo net parvertė ant žemės ir sukandžiojo kailinius", – pasakojo I.Vološinas.

Pareigūnams prieš agresyvius gyvūnus kartais tenka panaudoti šaunamąjį ginklą; tokia teisė, kilus pavojui jų pačių ar aplinkinių asmenų saugumui, numatyta įstatymuose.

„Pasitaikė atvejis, kai sergantis bulius užpuolė transporto priemonėje pasislėpti bandantį žmogų. Agresyvus gyvūnas sudraskė padangą. Buvo kviečiami policijos darbuotojai, jie panaudojo šaunamąjį ginklą", – kalbėjo Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato viršininkas.

Psichologo pagalba

Gyvūno agresija ne tik sukelia fizinį skausmą, bet kartu padaro ir rimtą psichologinę traumą. „Agresyvaus šuns užpuolimas stipriai traumuoja vaiką. Kiekvienas staigus, netikėtas bei skausmingas įvykis sukelia didelių psichologinių problemų. Pakertamas pasitikėjimas tiek gyvūnu, tiek aplinka. Kartais pradedama nebepasitikėti tėvais, kurie neperspėjo, jog pavojinga vienaip ar kitaip elgtis", – pasakojo Paramos vaikams centro psichologė Žydrė Arlauskaitė.

Po skausmingų įvykių dažniausiai išsivysto baimės jausmas. Jeigu vaikas yra trapus, jam gali atsirasti įvairių sutrikimų – šlapinimosi, kalbos, elgesio.

Psichologė po tokių užpuolimų patarė nedelsiant apsilankyti pas specialistą: „Individualiai tėvai neišspręs vaiko problemų. Neteisinga manyti, kad viskas praeis savaime."

Plauti vandeniu

Įkandus šuniui rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus. Jei šuo buvo žinomas, skiepų nuo pasiutligės neprireikia. Priešingu atveju, nukentėjusieji yra vakcinuojami.

„Pavojingiausios žaizdos tos, kurios yra arčiausiai galvos – tai trumpiausias kelias iki smegenų. Jei gyvūnas buvo pasiutęs, galimos įvairios komplikacijos. Laiku nesuteikus pagalbos gresia susirgti mirtina liga pasiutlige. Žaizdos, kurias padaro pasiutęs gyvūnas, labai sunkiai gyja, nes seilėse yra fermentų, kurie neleidžia lengvai sugyti", – pasakojo V.Lukšienė.

Rekomenduojama kąstinių žaizdų nevalyti vandenilio peroksido ar kitais dezinfekciniais tirpalais. Prieš vežant nukentėjusį žmogų į ligoninę, galima žaizdą praplauti vandeniu ir švariai aprišti.

Skiepyti – nebrangu

Vilniaus miesto universitetinės ligoninės 3 chirurgijos skyriaus vedėja Rima Žemaitaitienė patvirtino, kad dažniausiai registruojami šuns įkandimai.

„Pasitaiko, kad žmones užpuola katės, lapės, pelės, net šikšnosparniai, bet šunys vis tiek dažniausiai. Jei kalbėtume apie naminius gyvūnus, geriausia išeitis – vakcina nuo pasiutligės. Jeigu žmogus kreipiasi į polikliniką ir yra apdraustas, jis skiepijamas nemokamai. Vakcina gyvūnui kainuoja iki 5 litų. Tiesa, pirminė konsultacija gali kainuoti apie 30 litų", – teigė R.Žemaitaitienė.

2009 metais Vilniaus apskrityje buvo nustatyti du šunų pasiutligės atvejai. Kaip vėliau paaiškėjo, abu juos buvo apdraskiusi pasiutlige serganti lapė. Savo ruožtu tarp žmonių pasiutligės atvejų užregistruota nebuvo. Lietuvoje paskutinį kartą nuo pasiutligės žmogus mirė 2007 metais. Tiesa, užsikrėtė jis keliaudamas po Indiją. Ten jam įkando kažkoks gyvūnas, tačiau net grįžęs į Lietuvą vyras nesikreipė į medikus. Iš viso Lietuvoje per 40 metų nuo pasiutligės mirė 10 žmonių.

Kalti savininkai

Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis apgailestavo, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai šunys užpuola žmones, ypač mažamečius vaikus.

„Gyvūno savininkas turi užtikrinti, kad šuo nekeltų pavojaus. Juk vaikai bėgioja, žaidžia, gali net griebti šuns mėgstamą daiktą. Nukentėjusio berniuko atveju, kaimynams dėl šuns nepriežiūros turėtų grėsti teisinė atsakomybė. Teisėsaugos institucijos taip pat turėtų atkreipti dėmesį į agresyvų gyvūną", – kalbėjo V.Gustaitis.

25 metų darbo su gyvūnais patirtį turintis specialistas užtikrino, kad niekada negali būti tikras, kaip tam tikrose situacijoje elgsis mylimas augintinis. Siūloma visą laiką kontroliuoti gyvūną ir nepaleisti jo toliau, kaip per valdymo atstumą – tris keturis žingsnius nuo žmogaus. Specialistų dresūros nepraėjusį gyvūną gali išprovokuoti tokie veiksmai, apie kuriuos paprastas žmogus nė nenumano.

Įgimta ir įgyjama

Šuns agresija gali būti tiek įgimta, tiek susiformavusi jį auklėjant. „Šunį gali dresuoti tik specialiai tam parengti specialistai. Individuali savininko dresūra kaip tik gali pakenkti augintiniui. Kartą Kauno turguje girdėjau, kaip šunimis prekiaujantis vyras meluoja pirkėjai apie tai, kad tam tikros veislės šuniukas užaugs puikus namų sargas, kad jis bus draugiškas su vaikais. Žmonės patiki ir nusiperka, o vėliau visi rūpesčiai ir atsakomybė gula ant jų pečių", – LŽ pasakojo V.Gustaitis.