Pavojai, kurie šunų tyko baigiantis žiemai

Į eketę įkritęs gyvūnas patiria šoką: daužo letenomis ledą ir vandenį, nepajėgia už nieko užsikabinti. Slystant letenoms, praranda daug jėgų, o ledinis vanduo per 15–20 min. smarkiai paveikia šuns kūno temperatūrą.

Nerizikuokite strimgalviais pulti paskui šunį. Jeigu įlūžo jis, garantuotai ledas neatlaikys ir žmogaus svorio.

Ieškokite lentgalių, gulkitės ant jų, irkitės rankomis properšos link. Jei nėra lentgalių, nusivilkite striukę, tieskite ją ant ledo. Ant jos atsigulę, šliuožkite augintinio link. Šuniui reikia tvirtos atramos, už kurios užsikabintų priekinėmis letenomis.

Jei prišliaušite pakankamai arti, stverkite augintinį už antkaklio, o jeigu pastarasis be antkaklio – už pakarpos. Griaukite ant šono ir lėtai traukite savęs link. Nerizikuokite traukti už letenų. Apimtas streso, gyvūnas gali kąsti, be to, jis gali išsinarinti galūnę.

Nerizikuokite įlūžusio šuns traukti už letenų. Apimtas streso, gyvūnas gali kąsti, be to, jis gali išsinarinti galūnę.Panikuodamas šuo braižosi letenomis – saugokit savo veidą ir rankas.

Jeigu esate ne vienas, tegul pagalbininkas, surišęs keletą šalikų, pririša vieną galą prie jūsų kojos. Idealu, jeigu jis ras virvę ar papildomų lentgalių tam atvejui, jeigu, gelbėdamas augintinį, įlūžtumėt ir jūs.

Iš vandens ištrauktą gyvūną reikia skubiai gabenti namo, gerai išdžiovinti kailį, duoti šilto viralo. Jei lediniame vandenyje išbuvo 20–30 min., gabenkite į veterinarinę gydyklą.

Ką reikia žinoti apie ledą?

Ledas pavojingiausias atodrėkio metu. Lipti ant ledo galima, jeigu jo storis 7–12 cm, toks svoris išlaiko žmogų ir gyvūną.

Pageltęs, matinės spalvos ledas gali būti nepatikimas. Nevaikščiokite ant jo, jeigu šalia įteka upelis, yra šaltinių. Ledas pavojingesnis šalia krūmokšnių, akmenų, įšalusių tiltelių. Taip pat venkite užpustytų plotų, nes po sniegu ledas plonesnis.

Jeigu įlūžote ir jūs, nepanikuokite, nedidinkite properšos. Atsargiai užšliuožkite krūtine ant ledo toje pusėj, kur įlūžote. Plačiai išskėtę rankas, ne lipkite ant ledo, o ropškitės krūtine ir pilvu kaip ruonis. Išlipę ne stokitės, o šliaužkite tvirtesnės vietos link.

Traumos žiemą

Atodrėkio metu sniegas užsitraukia ledo luobele, kuri kelia pavojų mūsų šunims. Ji žaloja gyvūnų kojas (subraižo letenų pagalvėles, traumuoja pirštus), subraižo akių gleivinę, nasrus.

Šokinėdamas po sniego pusnis, šuo gali įkristi į duobę ar griovį. Kilus įtarimui, kad krisdamas susilaužė galūnę arba sutrenkė sąnarį, kreipkitės į gydyklą. Jeigu šito nepadarysite, nepastebėtas lūžis gali sukelti nervų šaknelių uždegimą, galūnė gali apmirti.

Nedidelį įbrėžimą galima gydyti ir patiems: apdorokite leteną vandenilio peroksidu, patepkite briliantine žaluma, nors porą valandų palikite leteną subintuotą. Jeigu žaizda truputį kraujuoja, subintuotą leteną laikinai apaukite gumine pirštine (jos pirštus įtraukite į vidų) arba specialiu apsauginiu maišeliu.

Stipresni letenų įbrėžimai ir pan. traumos nedelsiant gydomos veterinarijos gydykloje. Praėjus po traumos valandai ar dviems, dar įmanoma „sugauti“ trūkusią ar perpjautą sausgyslę. Pavėlavus, šuo gali likti luošys.

Saugokite letenas nuo druskų, skalaukite po šiltu tekančiu vandeniu, švariai nušluostykite. Neleiskite, kad tarpupirščiai iššustų, iškirpkite tarpupirščių sąvėlas. Tepkite pėdutes apsauginiu vašku.