Dar vieno šunelio šeimininkai emigruoja, o augintinis pasmerkiamas nežiniai
LGGD
LGGD nuotr. / Taip šunelis atrodė sanitarinės tarnybos narve prieš kelis mėnesius.
Tai dar viena banali šių laikų istorija: šeimininkai visa šeima išvyksta į užsienį, o jų augintiniui gresia mirtinas pavojus, jeigu per porą dienų neatsiras koks nors žmogus, kuris sutiktų tapti naujuoju keturkojo šeimininku arba bent laikinu globėju.
Vilniuje dovanojamas šunelis yra kurtsharo ir laikos mišrūnas, šį pasaulį išvydęs praėjusių metų rugsėjį. Tad jam dabar tėra septyni mėnesiai. Vos dviejų mėnesių jis su dviem sesutėmis buvo išmestas į Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos narvą. Tad šunelio gyvenimo pradžia irgi buvo standartiškai „lietuviška“ – šeimininkai nepasirūpina savo kalytės sterilizavimu ir nesaugo jos per rują, o po to neturi kur dėti prieauglio, nebent paskandinti arba priduoti kaip nereikalingus daiktus į gyvūnų karantinavimo tarnybą.
Laimė, visi trys mažyliai išgyveno, krito žmonėms į akį ir rado naujus namus. Deja, šios istorijos herojui – dabar jam jau septyni mėnesiai – ir vėl nepasisekė. Prabėgo vos keli mėnesiai, o naujieji šeimininkai jo jau išsižada. Nusprendę išvykti iš šalies, jie paskutinėmis dienomis suskubo ieškoti, kur dėti savo augintinį.
Jau balandžio 17-ąją šunelio šeimininkai išskrenda į užsienį. Tad laiko rasti jam naujus namus tėra iki šeštadienio vakaro. Jeigu gelbėtojų neatsiras, šunelis ir vėl keliaus į sanitarinės tarnybos narvą, iš kurio gali jau niekada nebeišeiti.
Šunelis jaunas ir judrus, labai gero charakterio. Paaugęs tapo panašus į kurtsharą. Deja, dabartinės savo augintinio nuotraukos šeimininkas neatsiuntė, tad turime tik jo nuotrauką iš sanitarinės tarnybos narvo, kai jis buvo gerokai jaunesnis.
Papildyta: šunelis padovanotas.
as tai turbut niekada nesupratau ir nesuprasiu, kaip gali is viso but toks pasiteisinimas isvaziuoju i uzsieni ir todel palieku savo suni. kaip tu gali palikti savo drauga?! mes irgi priglaudem rotveileri kai gyvenom lietuvoj. pries 4metus isvykom i uzsieni, palikau pas mama priziuret, kol praeis karantinas( 6menesiai). nes i Airija sunku atsivezti, daug popieriu tvarkymo, skambuciu ir aisku, pinigu. vien pervezimas lektuvu kiek kainuoja tokiam suniui. jis tada svere 60kg, o jie apmokestina pagal svori.. ir nesakau, kad turejom tada pinigu. cia ne juose esme. esme tame, kai buvom nemate jo puse metu ir atvaziavom pasiimti jo jau dubline atskridusio, jis vos nesulauze narvo grotu, kai pamate mus. gyvunas taip prisirisa prie zmogaus, o ka is tikruju zmones su jais daro? kaip gali palikti savo drauga? taip, kainuoja daug nervu ir visa kita, laiko, kol gauni ta isivezimo licenzija, bet ar jie tikrai to neverti? reikia tik labai noreti ir galvoti, kad juk jis vis delto nera tik besmegenis plauku kamuolys, bet jis ir protauja, atsimena, jaucia. nors ir is prieglaudos jis pas mus, bet jis pats geriausias suo.... draugas, kompanionas. Taip smagu matyti ji visada salia ir laiminga, biskiuka islepusi 6 metuku suni ir nesijausti kalta, kad per tavo paikus neapgalvotus norus, tokius kaip ''Uzsimaniau suniuko dabar, o rytoj nezinau kur desiu'', buvo uzgesinta dar viena gyvybe. nesuprantu, juk tai gyvas sutverimas , o ne masina, kuria gali parduoti kai ji tau nepatogi pasidaro, nemadinga, nereikalinga!!!! taip skaudu girdeti tokias istorijas.