Šeimininkas – į užsienį. O kur dėtis Kentui?

Tikra isdavyste ir seimininko apsileidimas.. as savo suni ishsiveziau i Norvegija kur dar daugiau popierizmo nei vezant i ES sali. As isigydama suni zinojau,kad prisiimu atsakomybe uz ji visa likusi jo gyvenima. Kai nori - nieko nera neimanomo.

Mano dukros šeima 3 m gyveno užsienyje ir buvo pasiėmę savo didžiulę Vokiečių aviganę. Be to, jie turėjo ir vienerių metų sūnelį. Niekas negali iškirti tikrų draugų. Čia yra didelė šeimininko išdavystė.

Butent,kad tai yra tik ne noras!mes saviski vezemes.Turejom nekoki veta,isvarem be karantino.Neismetem nenuskandinom Olandijoj.Vezem atgal.Atlaukem karantino ir vel su masinioku per savaite atsigabenom suni.Aukojom atostogas.Visa savaite ant ratu.Po metu cia,priglaudem dar viena Va kalyte ir labai laimingi esam,taip,kad neaiskinkit,kad negalit.NENORAS tai vadinasi.

norite dalyvautio pikete prieš Grindą, rašykite : diana.grezeckiene@gmail.com AČIŪ.

o AŠ manau, jog tu net savo vaikų neturi, ar NEAUGINAI-atidavei į vaikų namus. PADARYK gerą darbą -PASIIMK iš vaikų namų. Nes ten tokie pat kaip tu ir palieki. O Tikri gyvūnų mylėtojai NEPALIEKA nei gyvūnų, nei vaikų. Ir aš auginsiu geriau 100 kaciu ir 100 šunų, nei vieną vaiką TOKIOS kaip tų ,,mamelės' iš vaikų namų. Gyvūnai man teikia DIDŽIULĮ džiaugsmą, energiją. O tiems , kurie NENORI pasiimti šuns' , Jiems TIKTRAI NESISEKS tam užsienyje. Tai Gamtos dėsnys.