Stebuklas šunelio Fredžio gyvenime

LGGD nuotr./Taip Fredis atrodė „Grindoje“.

Narve šunelis labai liūdėjo, kad yra negražus, kad jo kailis baisiai susivėlęs, o dėl to jis niekam nekrenta į akį, lieka nepastebėtas. Vėliau jis buvo uždarytas į kitą narvą su panašaus likimo draugais. Čia šunelis šiek tiek pralinksmėjo, nes atsirado su kuo pabendrauti ir pasidalyti savo svajonėmis apie mylinčius ir rūpestingus šeimininkus, papasakoti apie gražias akimirkas iš savo buvusio gyvenimo, kuriame jis buvo laimingas.

Tačiau vienas po kito jo likimo draugai sulaukė naujų mylinčių bei rūpestingų šeimininkų ir ištrūko į laisvę. Šunelis vėl liko vienas. Net neįsivaizduojate, kaip jis liūdėjo, naktimis tikriausiai verkė, pradėjo savimi nepasitikėti ir tik tyliai laukė... gal stebuklas, o gal mirtis...

Kartais jam įsižiebdavo viltis ir jis bandė tikėti, kad dar ras mylinčius šeimininkus. Kai ateidavo žmonės į „Grindą“ išsirinkti sau šuniuko, jis atsikeldavo ir prieidavo prie narvo virbų, labai norėjo patikti. Dienos bėgo, o jo niekas nepastebėdavo.

Po kokios savaitės šuniukas dar kartą buvo perkeltas pas kitus šunelius. Tačiau likimas lėmė, kad jis vėl liko vienas. Vienas jo draugas grįžo namo, o kitas nedidukas šuniukas mirė narve taip ir nesulaukęs pagalbos. Kudliukui pasidarė dar baisiau. Jis puolė į depresiją, atsigulė kamputyje ir jau nebesistengė patikti žmonėms, kurie ateidavo į „Grindą“ rinktis šuniuko.

LGGD nuotr./Pagaliau laisvėje

Dienos bėgo ir atėjo metas, kai buvo paskelbta, kad šuneliai, kurie seniai laukia ir yra nepastebimi, netrukus bus numarinti, jeigu neatsiras šeimininkai arba globėjai. Atrodė, kad šunelio gyvenimas jau netrukus liūdnai baigsis, tačiau netikėtai atsirado geri žmonės, kurie padarė stebuklą.

LGGD nuotr./Smagu vartytis ant sniego ištrūkus iš kalėjimo.

Pagaliau šuneliui, kuris buvo praradęs viltį, nusišypsojo laimė. Jis paliko šaltą narvą ir išėjo į laisvę, vedamas jį išgelbėjusių žmonių. Jis buvo laimingas, kad gali matyti saulutę, kad gali kvėpuoti grynu oru, kad gali voliotis sniege. Šunelis prisiminė gražias akimirkas iš savo ankstesniojo gyvenimo, kai jis buvo laimingas. Deja, bet mes niekada apie tai nieko nesužinosime, nes jis savo paslaptis papasakojo tik savo likimo draugams. Tačiau mes galime padėti, kad jo svajonės vėl turėti saugius namus ir mylinčius šeimininkus išsipildytų kuo greičiau.

LGGD nuotr./Pas kirpėją

Šunelį laikinai globoti ėmėsi viena moteris, vardu Daiva. Ji turi savo augintinę, bet Fredžiuku (tokį vardą jam suteikė gelbėtojai) rūpinasi labai gražiai. Šunelis buvo du kartus išmaudytas, o vėliau kirpykloje buvo nukirpti jo susivėlę gaurai, kurie šuneliui jau trukdė vaikščioti. Tada Fredis pradėjo pasitikėti savimi, atjaunėjo, net pradėjo šypsotis. Jam pasidarė labai lengva ir gera, kai jis pajuto, kad yra gražus, mylimas ir reikalingas...

LGGD nuotr./Štai, Fredis jau nusikirpęs.

Dabar šunelis Fredis laukia dar vieno stebuklo, ieško naujų, mylinčių ir rūpestingų šeimininkų, šiltų ir jaukių namų. Jis nėra visiškai jaunas, jam maždaug 5–6 metai. Tačiau jis yra toks pat linksmas, žaismingas ir mėgstantis paišdykauti lauke, lyg būtų gerokai jaunesnis. Šunelis tiktų ir senyvo amžiaus žmonėms. Yra nedidukas ir kastruotas, tai paaiškėjo po kirpimo. Būtų gerai, jei kitų augintinių namie nebūtų, nes dėl to šunelis stresuoja.

Fredis yra ilgo plauko, todėl būsimiems šeimininkams reikėtų rūpintis gražiu ilgu Fredžio kailiuku. O šiaip šunelį galima apibūdinti kaip draugišką, mielą patinuką. Paklusnus, tvarkingas, ramus, gražiai eina su pavadėliu, netempia jo. Paskiepytas nuo pasiutliges, sveikas ir labai gražus.

Papildyta. Šunelis Fredis rado naujus šeimininkus.