Prapuolė iš vielos pančių išgelbėta kalytė

Jos nugara juoda, ant kojų – baltos „kojinės“: ant priekinių kojų – iki kelių aukščio, ant užpakalinių – žemiau. Visos 4 kojos su pilkšvais taškeliais ant baltos kojų dalies, ypač jų daug ant letenėlių. Kalytės ausys poilgės, krentančios žemyn, ant snukučio maža barzdelė. Visa kalytės galva juoda, tik apie nosį iš abiejų pusių balta spalva, kuri siauru ruoželiu kyla link kaktos. Šunytė turi baltos spalvos platų kailiuko ruožą aplink kaklą. Jos uodegos galiukas taip pat baltas. Iš išvaizdos kalytė panaši į kurtsharo ir šnaucerio mišrūną.

Kalytė turėjo seną, vietomis įtrūkusį rudos spalvos odinį antkaklį su metalu apkniedytomis skylutėmis.

Dar vienas skiriamasis ženklas – ji yra maitinanti mama (labai nutampyti speneliai). Charakteris nuostabus – rami, gera, paklusni, nerodanti balso, kantri, nebaili. Jai gali būti 2–4 metai (nuotrauka panašaus šunelio, tik trūksta barzdelės).

Trumpa kalytės atsiradimo pas mane istorija: balandžio 17 d. 21.30 val. sulaukiau skambučio, susirūpinusi moteris sakė, kad jau temstant jos vyras važiavo dviračiu Pavilnio Pučkorių regioninio parko glūdumoje ir pastebėjo pačioje miško tankmėje prie medžio stovinčią kalytę. Privažiavęs arčiau pamatė, kad jos užpakalinės kojos supančiotos plienine viela, kurios galas užvyniotas ant medžio kamieno. Nieko nelaukęs jis išlaisvino gyvūną, ant kurio vienos kojos viela buvo taip įsiveržusi, kad nukirpti buvo neįmanoma. Pradėję ieškoti pagalbos, žmonės paskambino man.

Naktis – už lango. Į gyvybės vagonėlius vežti nebegalime, reikėjo kažką daryti, reikėjo šviesos, kad būtų galima nukirpti vielą, reikėjo pagirdyti, pamaitinti alkaną, neaišku kiek laiko miške stovėjusią kalytę. Pasakiau, kad jei gali, vežtų pas mane namo, nes žmonės sakė, kad jie niekaip negali priglausti. Labai jiems ačiū, važiavo per visą naktinį Vilnių – iš Pavilnio į Žaliuosius ežerus.

Privažiavęs arčiau pamatė, kad jos užpakalinės kojos supančiotos plienine viela, kurios galas užvyniotas ant medžio kamieno.Pavadinau gražuolę, meilią, paklusnią kalytę Verba, padėkojau jaunai porai, kad neliko abejingi. Tik jiems išvažiavus su vyru puolėme gelbėti vieloje supančiotą koją. Šunytė labai kantriai iškentė, kai teko replytėmis perkąsti įsiveržusią į mėsą vielą. Pavyko. Pėdutė jau buvo pradėjusi tinti. Ėdė Verba be galo godžiai, lakė vandenį taip pat ilgai nesitraukdama nuo kibirėlio. Miegojo ramiai rūsyje ant minkšto guolio, o ryte, kai palakstė pirmi mano šuneliai, pravėriau rūsį ir išleidau nelegalę.

Ji vėl puolė ėsti, bėgiojo aplink teritoriją, o aš nuėjau ruoštis į darbą. Mačiau visą laiką ją pro langą ir galvojau, kai išeisiu į darbą, vėl uždarysiu ją rūsyje, bet su sūnumi išėję kalytės fotografuoti ir uždaryti, jos neberadome. Vyras dar kokią valandą vaikščiojo ieškodamas jos po mūsų gyvenvietę.

Labai skauda širdį dėl jos. Neturiu supratimo, kaip ji galėjo dingti, nes visur aklina tvora (nebent peršoko, bet tvora nėra žema). Man atrodo, kad ji ieško savo šunyčių (gal piktadariai jau sunaikino juos, o mamą pririšo prie medžio). Manau, niekas negali jos sulaikyti nuo meilės savo vaikams jausmo.

Padėkite – aprašyta kalytė gali eiti trasa Ožkiniai (Žalieji ežerai, Popieriaus  gatvė) – Santariškės – Pavilnys. Jei pamatytumėte ramią baltai juodą kalytę, kuri matosi, kad neseniai susilaukė vaikučių, skambinkite tel. 8 606 50618 Rasai.

Labai laukiu. Guodžiuosi tik tuo, kad kojos jos – išlaisvintos iš vielos pančių ir ji nors porą kartų sočiai paėdė.