Tik ne visos žinome, kad grožio pagalbininkai dar ir pavojingi.
Rizika mažais kiekiais
Kosmetikos ir asmeninės higienos produktuose yra naudojama tūkstančiai įvairių medžiagų. Visiškai ištirta (įskaitant ilgalaikį poveikį žmogui ir aplinkai) tik apie 11 proc. medžiagų. Be to, dažniausiai yra tiriamas atskiros medžiagos poveikis, neįvertinant, kad tame pačiame produkte gali būti ir kitų panašias savybes turinčių medžiagų arba kad mes kasdien esame veikiami tų pačių pavojingų medžiagų ir per aplinką ar kitus produktus.
„Kosmetikos rinkimasis — tai tarytum loterija. Ne visada galima tiksliai pasakyti, ar joje yra pavojingų medžiagų, ar ne, — sako VŠĮ „Baltijos aplinkos forumo“ cheminių medžiagų ekspertė Zita Dudutytė. — Po kvapiosiomis medžiagomis gali slėptis iki 100 įvairių sintetinių medžiagų, galinčių sukelti alergiją, tačiau jos nėra įvardijamos, nes tai laikoma komercine paslaptimi.“
Pasak ekspertės, daugelio medžiagų ilgalaikis poveikis žmogui ir aplinkai dar nėra ištirtas ir kol neįrodyta, kad jos yra pavojingos, tol jas leidžiama naudoti.“
Kosmetikoje leidžiama naudoti net tokias medžiagas, kurios paprastai draudžiamos kitose pramonės šakose ar gaminiuose, dėl paprastos priežasties — čia jų kiekiai yra labai maži, todėl jos turėtų būti saugios.
„Tačiau suskaičiuokime visas priemones, kurias mes naudojame kiekvieną dieną: dantų pasta, muilas, šampūnas, plaukų kondicionierius, plaukų želė, dezodorantas, kūno pienelis, kremai, kvepalai, skutimosi priemonės, nagų lakas, — vardija Z.Dudutytė. — Žmogus per dieną vidutiniškai naudoja apie 20-25 kosmetikos ir higienos priemones, kuriose yra apie 200 įvairių medžiagų! Dauguma jų tiesiogiai kontaktuoja su oda, kitas įkvepiame. Net iki 70 proc. ant odos tepamų, purškiamų priemonių absorbuojasi į kūną. Taigi sunaudojami tų medžiagų kiekiai nėra tokie jau maži.“
Ligų sukėlėjai
Kai kurios medžiagos po truputį kaupiasi organizme, sąveikauja su kitomis medžiagomis ir jų neigiamas poveikis didėja. Ligų daugėja, priežastys lieka neaiškios. O gal kalta dantų pasta ar lūpų dažai? Beje, daugelis motinų organizme susikaupusių medžiagų per placentą arba pieną
perduodamos jų kūdikiams.
„Kosmetikoje itin dažnos kvapniosios medžiagos, — teigia Z.Dudutytė. — 95 proc. kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės, pagamintos iš naftos. Viename kosmetikos gaminyje gali būti 50-100 kvapiųjų medžiagų, kurios gali dirginti odą ir kvėpavimo takus, sukelti alergiją, astmą, prasiskverbia pro odą, pažeidžia kepenis, inkstus, nervų sistemą, dėl savo ypatingo patvarumo ir savybės biologiškai kauptis randamos gyvūnų riebaliniame audinyje, kraujo lipiduose, motinų piene, toksiškai veikia vandens organizmus, gali sukelti vėžį.“
Antibakterinės medžiagos naudojamos gaminant dezodorantus, dantų pastą, intymios higienos priemones, servetėles, muilą, burnos skalavimo skystį. Dažniausiai tai būna triklozanas arba 5-chlor-2-(2,4-dichlorfenoksi) fenolis (Microban). „Šios medžiagos gali būti silpno imuniteto priežastis. Patekęs į ne tokias sterilias sąlygas, organizmas nepajėgia įveikti mikroorganizmų, — sako ekspertė. — Be to, vystosi šioms medžiagoms atsparios bakterijos, kurių poveikiui gydyti gali prireikti stiprių antibiotikų.“
Z.Dudutytė sako, kad triklozanas kaupiasi (rasta motinos piene, žuvyse) ir gali sukelti kūdikio vystymosi sutrikimų.
Lengvai į organizmą prasiskverbia butilo, metilo, etilo, propilo, izobutilo parabenai. Dezodorantuose, kremuose, šampūnuose jie naudojami kaip konservantas. Parabenai per odą lengvai prasiskverbia į organizmą, ardo endokrininę sistemą, sukelia alergiją.
Ilgalaikis poveikis
Ftalatai ypač dažnai naudojami lūpų dažuose, kvepaluose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonės, nagų lake, tačiau jie dažniausiai nėra minimi etiketėje ir įvardijami kaip kvapiosios medžiagos. Būtent dėl ftalatų minkštėja oda, lengviau į odą įsigeria kremas, ilgiau išlieka gaivus kvapas.
„Ftalatai yra gausiausiai naudojamas ir labiausiai paplitęs žmogaus pagamintas teršalas, — sako Z.Dudutytė. — Jie neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą.“
Natrio laurilsulfatas naudojamas šampūnuose, dantų pastoje, vonios ir dušo priemonėse kaip nuriebalinanti, putojimą sukelianti priemonė. Pasak ekspertės, ji dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus, gali pažeisti kepenis, plaučius ir imuninę sistemą, yra įrodymų, kad gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui.
„Plaukų lako, nagų lako, lako valiklyje gali būti tolueno (metilenbenzeno), formaldehido, ksileno (dimetilbenzeno), kurie didina persileidimų tikimybę, dirgina odą, kvėpavimo takus, gali pakenkti kepenims, didesnė jų koncentracija turi narkotinių savybių, — aiškina Z.Dudutytė. — Pavojingi žmogui ir plaukų dažai. Ilgalaikis kartotinis plaukų dažų naudojimas kai kuriems žmonėms gali suketi stiprias alergines reakcijas ar net šlapimo pūslės vėžį. ß-fenilendiaminas (etiketėje nurodoma PPD, p-fenilenediaminas) naudojamas tamsiuose plaukų dažuose ir juodoje chna laikinoms tatuiruotėms, lengvai prasiskverbia per odą, gali sukelti alergiją ir vėžį bei apsigimimus.“
Galiojimo laikas
Kaip matome, stiprų neigiamą poveikį turi netgi kokybiška kasdienė kosmetika. Dar didesnę žalą ir nenuspėjamas pasekmes sukelia kosmetika, kurios galiojimo laikas pasibaigė. Tokios naudoti primygtinai nepatariame.
Įsiminkite, kad kremai tinkami vartoti ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Losjonus, kūno pienelius, tonikus, priemones makiažui valyti ir gelius odai, taip pat įdegimui skirta kosmetika bei apsauginės priemonės nuo saulės tinka naudoti apie metus.
Kompaktinę pudrą naudokite ne ilgiau kaip 2 metų, skystą pudrą — metus. Maskuojantis pieštukas: 2-3 metus. Panašus ir akių šešėlių galiojimo laikas.
