Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ARTVILNIUS'11 vadovė Diana Stomienė: kasmet vykstanti tarptautinė meno mugė – ekonominė nauda Lietuvai

Diana Stomienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Diana Stomienė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Liepos 13 – 17 dienomis „Litexpo“ parodų centre antrą kartą meno gerbėjus sukvies vienintelė mūsų regione tarptautinė šiuolaikinio meno mugė ARTVILNIUS'11. Mugės vadovės Dianos Stomienės teigimu, tokio pobūdžio renginiai padeda ne tik prisistatyti galerijoms, bet ir menininkams reklamuoti save, o kolekcininkams vienoje vietoje rasti daug vertingų meno kūrinių, tapsiančių saugia investicija.

Pasak D.Stomienės, svarbu tęsti šios mugės tradiciją, kuri vėliau šaliai galėtų atnešti daug ekonominės naudos.

Koks yra šios meno mugės tikslas?

– Pagrindinis mugės tikslas – surengti tarptautinę šiuolaikinio meno mugę, kurioje Lietuvos ir užsienio galerijos galėtų pristatyti savo menininkus. Norime užmegzti tarptautinių kultūrinių kontaktų, kurie padėtų šalies menininkams išplaukti į platesnius vandeni. plėsti Lietuvos meno rinką. Lietuvai ši mugė svarbi kaip kultūrinė industrija.

Kuo meno mugė skirsis nuo ankstesnės, vykusios prieš dvejus metus?

– Visu pirma tuo, kad mugėje bus pristatoma daugiau menininkų – kūrėjų ratas prasiplėtė. Mugė bus šiek tiek mažesnė, nei prieš du metus – ją teko surengti per žaibiškai trumpą laiką, per beveik tris mėnesius. Meno mugės paprastai planuojamos prieš metus, o Lietuvoje mūsų biudžetas buvo patvirtintas tik vasario pabaigoje. Nepaisant to, kad mugė buvo suorganizuota greitai, ji kokybiškai  yra stipri – sugrįžo dalyvauti 20 užsienio galerijų. Šiemet pasirodys 7 naujos užsienio galerijos. Šiemet daugiau dalyvauja Lietuvos galerijų – net 37-ios.

Koks yra šios mugės svarbiausias akcentas?

– Svarbiausia mugės dalis – galerijų prisistatymas, tačiau taip pat labai įdomus bus trijų garsių Lietuvos videomenininkų kolekcijos pristatymas, kuriame bus galima pamatyti Dariaus Žiūros, Eglės Rakauskaitės ir Evaldo Janso filmus. Jie bus rodomi atskiroje salėje, į kurią bus galima užsukti bet kuriuo metu. Labai svarbi ir edukacinė programa lankytojams, kurią rengia dailės reikmenų krautuvėlė „Dailu“ – viena diena bus skirta tapymui akvarelės, kita – aliejiniais dažais. Vilniaus dizaino kolegija ves akrilo kūrybines užduotis vaikams „Miestų siela“. Labai svarbu, kad nelytų, nes šie užsiėmimai vyks lauko teritorijoje. 

1000-io kilometrų spinduliu aplinkui nėra jokios panašios meno mugės, todėl tęsdami šią tradiciją galime pasiekti daug ekonominės naudos – pritraukti labai daug kolekcionierių, meno turistų.

Gal galite išvardinti kelias galerijas, viešėsiančias mugėje ARTVILNIUS' 11, kurių stendus 15min.lt skaitytojams būtina aplankyti?

– Labai sunku išskirti, nes visos jos pristato profesionalius menininkus. Manau, kad labai bus įdomi  „Marino Cettina“ galerija iš Kroatijos, kuri pristatys įdomią garso instaliaciją. „Walter Bischoff“ iš Berlyno pristato Antano Sutkaus fotografijas. Labai svarbios galerijos iš Kijevo – „Ya–Ra“, „Zeh“ – jos pristatys pakankamai originalias ekspozicijas ir įdomius menininkus, jos gerai žinomos tarptautiniame kontekste. Labai įdomi galerija iš Minsko „Y“ – ji parodo šiuolaikinius Baltarusijos menininkus. Svarbesnės Lietuvos galerijos: „Meno parkas“, „Lietuvos Aido“ galerija „Juškaus galerija“. Labai džiugu, kad mugėje dalyvauja daug galerijų iš Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Dusetų – pristatomi ne tik Vilniaus, o visų regionų menininkai.

Kuo mūsų regionas patrauklus išprususiems meno gerbėjams?

– Lietuva dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose meno forumuose, daug šalies menininkų yra išgarsėjusių užsienyje: visi žino Lietuvą kaip Jono Meko tėvynę, kaip Jurgio Mačiūno tėvynę. Tikiuosi, kad meno gerbėjus galėsime pritraukti puikiu lietuvių menu ir gera mugės organizacija.

Meno galerijos daugeliui žmonių pirmiausia yra erdvės, į kurias jie užsuka pasigrožėti meno kūriniais. Kokius dar darbus be meno darbų eksponavimo, parodų organizavimo nuveikia šios įstaigos?

– Kiekviena galerija yra užmezgusi tarptautinus kontaktus, ji pristato menininkų kūrybą užsienyje. Galerijos leidžia katalogus, rašo projektus, ieško finansavimo – tai vienas iš sudėtingiausių ir pagrindinių darbų. Neturint finansavimo nepavyks įgyvendinti ir pačių puikiausių idėjų.

Galerijos nuolat komunikuoja su lankytojais, menininkais, kolekcionieriais, žiniasklaida – reikia turėti daug galerijos bičiulių.

Ar, jūsų vertinimu, Lietuvoje pakanka meno galerijų? Kaip jų skaičius kito pastaraisiais metais?

– Lietuvoje yra pakankamai menininkų, daug meno mokyklų. Galerijų yra, bet joms pakankamai sudėtinga pritraukti lankytojų, nes tik tokie renginiai kaip meno mugės gali pakelti meno prestižą. Pastaruoju metu labai mažai atsidaro naujų galerijų. Šis reiškinys – ekonomikos lakmusas. Kai  situacija buvo pagerėjusi, atsirado daugiau galerijų, tačiau kai kurios jų po kiek laiko užsidarė.

Kas yra galerija? Tai yra aktyvi institucija, kuri nuolatos rengia parodas, vykdo projektus. Į visas mūsų mugėje dalyvaujančias galerijas įėjimas yra nemokamas, nors jos pačios išlaiko pastatus ir savo personalą. 

Bendraujate su daugybe menininkų, ar savo darbe dažnai patiriate, jog menininkai – komplikuotos, „sunkios“ asmenybės?

– Aš manau, kad mes visi esame žmonės ir visi mes jaučiame tiek teigiamų, tiek ir neigiamų emocijų. Menininkai dažnai būna jautresni, į daug ką jie žiūri kitomis akimis. Jautrumas ir pripažinimas jiems yra labai svarbu, menininkus labai veikia aplinka.

Anksčiau ne kartą yra sakyta, jog lietuviai menininkai nelabai turi įgūdžių bei noro save reklamuoti, „parduoti“. Ar ši situacija keičiasi?

– Aš manau, kad mums dar reikia labai daug mokytis. Jaunesnioji karta puikiai moka save pristatyti, o vyresniems – kiek sudėtingiau. Yra daug menininkų, kurie patys moka save reklamuoti, už kai kuriuos šį darbą atlieka galerijos. Tačiau dalis taip pat sako „o kam man šito reikia?“ Be menininko darbų sklaidos pasiekti gerų rezultatų yra sudėtinga. XXI amžiuje yra galybė informacijos, kurioje galima pasiklysti, todėl profesionalus menininko kūrybos pristatymas yra būtinas. Kai kurie kūrėjai turi vadybininkus, kiti savo kūrybą bando reklamuoti patys, tačiau dėl to sugaišta daug savo brangaus kūrybinio laiko. 

Mugėje bus įrengtas stendas pradedančiajam kolekcionieriui. Ar Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, yra daug meno kūrinius kolekcionuojančių žmonių?

– Mūsų mugėje bus atskiras stendas, kuriame bus pristatomi Lietuvos menininkų kūriniai, kurie kainuos ne daugiau kaip 350 Lt. Menininkai daro dovaną publikai – savo kūrinius parduoda už simbolinę kainą ir suteikia puikią galimybę pradėti kolekcionuoti žymių kūrėjų meno kūrinius. Kolekcionavimas pasaulyje yra labai įsisiūbavęs, nes visi žino, kad į meną investicija yra saugesnė, nei į nekilnojamąjį turtą. Krizės, sunkmečio metais didžiosios Europos meno mugės pajuto, kad meno kūriniai buvo labiau šluojami, negu anksčiau.

Lietuvoje meno kolekcininkų yra, tačiau ne tiek, kiek norėtųsi. Vienas ryškiausių Lietuvos kolekcininkų pavyzdžių – verslininkas Viktoras Butkus, kurio lėšomis bus statomas Modernaus meno centras. Jame planuojama eksponuoti didžiulę Lietuvos menininkų darbų kolekciją. 

Manau, kad meno mugės, kuriose būna sukoncentruota galybė meno kūrinių, yra puiki galimybė skubantiems, verslo žmonėms atvažiuoti, pamatyti, išsirinkti vienoje vietoje patinkantį meno kūrinį.

Kaip manote, kurių šalių meno kolekcininkus galėtų sudominti lietuvių, apskritai Rytų Europos kūrėjų darbai?

– 2009 metai parodė, kad sudominti galime Vakarų šalis, nes šių šalių atstovai labai gerai įvertino mugę. Kolekcionierių grupė iš Prancūzijos gyrė, kad mes elgiamės gerai nekartodami kitų mugių programos – mūsų renginyje galima pamatyti ir Ukrainą, Baltarusiją. 1000-io kilometrų spinduliu aplinkui nėra jokios panašios meno mugės, todėl tęsdami šią tradiciją galime pasiekti daug ekonominės naudos – pritraukti labai daug kolekcionierių, meno turistų. Jie pamatys ne tik mugę, bet ir visą Vilniaus kultūrą, įvairiausius centrus, meno muziejus, tuo pačiu apsilankys kavinėse, restoranuose. Mums svarbiausia duoti žinią ir stabiliai veikti, nes jei mugė stabili, ji bus įtraukta į visus tarptautinius žemėlapius. Kaip žinia, sporto aistruoliai yra mažiau turtingi žmonės, o meno žmonės – pasiturintys, jie čia gali palikti atvažiavę pakankamai daug pinigų ir išsivežti labai gerą žinią apie mūsų šalį.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min