Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vasario 16-ąją apdovanoti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai (nuotraukos)

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmės
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmės
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vasario 16-ąją, trečiadienį, prezidentūroje garbės diplomai ir ženklai įteikiami 2010-ųjų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatams.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis pagerbiami asmenys, per pastaruosius septynerius metus sukūrę reikšmingiausius Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrinius. Taip pat tokiomis premijomis įvertinama už ilgametį kūrybos indėlį į kultūrą ir meną.

Šiais metais Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas pelnė teatro režisierius Povilas Mataitis ir teatro dailininkė Dalia Lidija Mataitienė, rašytojas Icchokas Meras, dainininkas Virgilijus Kęstutis Noreika, kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, rašytojas Rolandas Rastauskas ir tapytojas Jonas Gasiūnas.

Apdovanojimų ceremonija prasidėjo tylos minute užgesusio poeto Justino Marcinkevičiaus garbei.

„Per amžius kurtas ir puoselėtas mūsų šalis lobynas jūsų dėka tapo turtingesnis. Už jūsų svarų indėlį į Lietuvos kultūrą šiandien esate įvertinami ir apdovanojami aukščiausia mūsų šalies premija. Lietuvos kultūra ir unikali kalba visada buvo, yra ir bus mūsų pasididžiavimo ir tapatybės šaltinis. Visada turėjome savuosius kultūros šviesulius, jie vedė tautą į pažangą. Padėjo išsaugoti lietuvybės dvasią migracijoje ir tremtyje. Kultūra – mūsų tapatybės išraiška“, – sveikindama laureatus sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Laureatus sveikino ir premijų teikimo komisijos pirmininkas Alfredas Bumblauskas, ragindamas juos būt sąžinės ir žinojimo legionieriais, drauge kurti Lietuvą. „Tarsi byra Lietuvos legionas“, – minėdamas išėjusiųjų pavardes apgailestavo jis.

„Ši premija man pati brangiausia, nes atėjo iš tos žemės, kur mano kūryba labiausiai vertinama ir saugoma. Tarybų valdžia išbraukė mano vardą, ištrynė jį iš vienos ar net dviejų kartų atminties. Ačiū leidėjams ir literatūrologams, kad vėl mane prikėlė“, – I.Mero padėką skaitė A.Bumblauskas.

„Džiaugiamės savo gyvenimo kely sulaukę didžiausio stebuklo – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tikėjimas savo tauta kūrėjui atskleidžia plačius horizontus. Kalbame kalba, kuri yra pasaulio kultūros turtas. Neleiskime prarasti to, ką mūsų tėvai ir protėviai gynė“, –  dėkodamas už savo ir žmonos premiją sakė teatro režisierius Povilas Mataitis. Jis taip pat prisiminė išėjusį J.Marcinkevičių.

Ačiū mamai ir tėčiui, kurie nešiojo mano akordeoną į muzikos mokyklą. Jei tada būtų pasakę „mes pavargome“ čia nestovėčiau.„Kas bebūtų, koks koncertas bevyktų, lietuviškai mąstantis žmogus būtinai demonstravo tą kalbą ir didžiavosi ta tauta, kuri jį išleido į gyvenimą ir išmokė“, – kreipdamasis į salę sakė V.Noreika. Jis pasakojo apie tai, kaip dainuodavo lietuvių liaudies dainas, koncertavo Buenos Airėse ir nepraleido progos pašmaikštauti. Kitas apdovanojimą atsiėmė J.Gasiūnas, prisipažinęs, kad patriotizmą yra pratęs laikyti viduje. Jis trumpa kalba dėkojo visiems prisidėjusiems prie jo kūrybos kelio.

„Ačiū mamai ir tėčiui, kurie nešiojo mano akordeoną į muzikos mokyklą. Jei tada būtų pasakę „mes pavargome“ čia nestovėčiau“, dėkoju chorui „Jauna muzika“, dėkoju artimiesiems“, – į susirinkusiuosius kreipėsi kitas laureatas Vaclovas Augustinas.

„Bičiuliai, tai ir jūsų premija“, – po spalvingos kalbos į kolegas eseistus sakė rašytojas Rolandas Rastauskas. Įteikus visus apdovanojimus kalbą tarė ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Jis prisipažino, kad dėl poeto J.Marcinkevičiaus mirties jo sveikinimo žodis nebus labai džiaugsmingas. „Šios netekties akivaizdoje noriu pakalbėti apie kūno ir sielos perskyrą. Justinas Marcinkevičius yra pasakęs „dvasia yra viršesnė“. Fiziškai kūrėjas gali nebūti su mumis, bet jo kūriniai tampa reikšmingesni už fizinį asmenį. Tik kūrybinga tauta gali atlaikyti kasdienybės iššūkius“, – sveikindamas kūrėjus ir ragindamas puoselėti kultūrą sakė ministras.

Teatro režisierius Povilas Mataitis ir teatro dailininkė Dalia Lidija Mataitienė – už gyvenimo nuopelnus, už lietuvių folkloro gelmių atskleidimą Lietuvai ir pasauliui, už liaudies tradicijos ir šiuolaikinės scenografijos darną.

Kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas – už chorinio meno galių plėtrą, už sakralinės muzikos šiuolaikiškumą.

Tapytojas Jonas Gasiūnas – už tapybos galimybių atnaujinimą, už šiuolaikinio mąslaus meno idėjų sklaidą.

Rašytojas Icchokas Meras – už tragiškųjų XX amžiaus žmogaus patirčių atskleidimą moderniojoje lietuvių prozoje.

Dainininkas Virgilijus Kęstutis Noreika – už aukščiausią vokalinį meistriškumą, už neblėstantį talentą.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos skiriamos konkurso būdu, komisijai atrenkant geriausių kūrinių kūrėjus, kuriuos premijai gauti pristato organizacijos (viešosios įstaigos, asociacijos, fondai ir kt.). Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija kūrėjams skiriama tik vieną kartą. Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis – 104 tūkst. litų. Viena premija teikiama už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui

Nacionalinės premijos teikiamos nuo 1989 metų. Jų laureatai paskelbiami gruodį, o pačios premijos iškilmingai įteikiamos Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną. Jomis jau apdovanoti daugiau nei pusantro šimto menininkų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min