Jis taip pat yra pirmasis žmogus Europoje, baigęs universitetą turėdamas Dauno sindromą. Tačiau filmas „Aš taip pat“, nuo balandžio 9-osios pradedamas rodyti kino teatre „Pasaka“, nėra vien apie negalią: tai visų pirma odė gyvenimui ir troškimui mylėti.
Režisierių Alvaro Pastor ir Antonio Naharro pasakojama Dauno sindromą turinčio vyro istorija, primenanti paties aktoriaus gyvenimą, skatinanti analizuoti jautrią negalios temą. „Kai mes pirmą kartą pamatėme Pablo kalbant per televiziją, nebuvo jokių abejonių, kad jis išskirtinis, unikalus ir tuo pačiu metu toks pat kaip visi kiti, pasakoja režisieriai. Buvome sujaudinti jo vienatvės. Pablo viena koja buvo protinės negalios pasaulyje ir viena koja taip vadinamame normaliame pasaulyje. Jis buvo niekieno žemėje. Taip ir gimė Danielis, Pablo alter ego“.
Filmo „Aš taip pat“ pagrindinis herojus Danielis įsimyli savo kolegę Laurą, bet ji kol kas negali atsakyti tuo pačiu. Moteris nežino, kaip teisingiau pasielgti šioje subtilioje situacijoje, nes vyras turi Dauno sindromą. 34-erių Danielis – pirmasis Europoje žmogus su Dauno sindromu, įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Nuoširdus vyras jaučiasi normalus – jis intelektualus, iškalbingas. Danielis nenori, kad kiti jį vertintų kaip ligonį.
P.Pineda yra pirmasis Europoje universiteto absolventas su Dauno sindromu. Studijuodamas Pablo sėkmingai susidorojo su išankstiniu nusistatymu apie šį sutrikimą turinčius žmones bei aukštais akademiniais reikalavimais. Jis ypač pabrėžia bendravimo, įsitraukimo į kolektyvinę veiklą svarbą, bei savarankiškumo ugdymą: „Man patinka nepriklausomybė. Kiekvienam atvykusiam į universiteto miestelį aišku, kad darai, ką daryti nori, niekas tavęs nekontroliuoja. Buvimas institute akcentuoja šį laisvės pojūtį“.
P.Pineda teigia, kad negalia jam netrukdo gyventi normalaus gyvenimo. Apskritai jis nepritaria „negalios” termino vartojimui: „Tai įžeidimas kažką vadinti „neįgaliu“. Kodėl gi ne tiesiog „kitoks“, „kitoks žmogus“? Priimti tą kitokį – tai vis dar didžiulis iššūkis visuomenei, įpratusiais klijuoti etiketes ir izoliuoti. Egzistuoja klaidingas nusistatymas Dauno sindromą turinčių žmonių atžvilgiu, neva jų intelektas neišsivystęs, gausu klaidingų moralinių ir socialinių pažiūrų. „Aš nelaikau Dauno sindromo liga. Man tai yra asmeninė savybė. Man viskas gerai ir aš sveikas. Mūsų nereikia laikyti ligoniais, teigia P.Pineda. Laimei, mes po truputį įveikiame klaidingą supratimą. Rodydamas, kad esu kompetentingas kaip bet kuris kitas, aš tiesiog darau savo darbą“.
Filmas „Aš taip pat“, pristatytas per Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ susilaukė didžiulio dėmesio, į kitus šio filmo seansus festivalyje buvo išpirkti visi bilietai. Sandanso kino festivalio didžiojo žiuri prizo laimėtojas, Roterdamo kino festivalio publikos simpatijų prizo laimėtojas „Aš taip pat“ pasakoja istoriją, kurią žiūrint sunku sulaikyti ašaras, tačiau po kelių minučių jas keičia nuoširdus juokas.
Festivalio „Kino pavasaris“ atidarymo filmas „Aš taip pat“ penktadienį, balandžio 9-ąją, pradedamas rodyti kino teatre „Pasaka“.
