-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Knygos recenzija. Jennifer Egan „Smogikų gaujos apsilankymas“: išvalanti muzika ir tai, kaip prarandame ir randame save

Pulitzerio premijos laimėtojos Jennifer Egan knyga „Smogikų gaujos apsilankymas“ – pasakojimas apie laiko spąstus, apie žmones, kurie nustoja būti savimi arba iš paskutiniųjų stengiasi tokiais išlikti, ir apie muziką – keičiančią pasaulį, sukuriančią prasmę ir viltį pakilti.
smogikai
Knygos viršelis

Besidomintys literatūra žmonės, matyt, puikiai žino, kad šiemet viena iš daugiausia diskusijų sukėlusių žinių buvo tai, jog Pulitzerio premija literatūros srityje nebuvo skirta nei vienam romanui. Mat komisija taip ir nepriėjo vieningos nuomonės, kuri knyga buvo labiausiai verta šio įvertinimo.

Ir vėl prisiminta praėjusių metų nugalėtoja – Jennifer Egan knyga „Smogikų gaujos apsilankymas“ ir vėl keltas klausimas, – negi per metus neatsirado nei vienos knygos, kuri prilygtų jai?  Ir tai – puiki proga sugrįžti prie šio romano, kurį lietuvių kalba išleido leidykla „Metodika“.

Ši knyga – postmodernistinės struktūros, novatoriškos formos romanas. Pirma, dėl to, kad šis romanas yra tarsi sudarytas iš atskirų pasakojimų, kuriuos tarpusavyje jungia hipertekstiniais ryšiais susikertančios herojų gyvenimo linijos, antra – jame yra ir įdomių naujoviškų sprendimų – pavyzdžiui (bene labiausiai aptariamas) skyrius, parašytas „PowerPoint“.

13 šio romano istorijų skaitytoją veda per skirtingus laikmečius – nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio iki futuristinio epizodo, per įvairias šalis ir žemynus, pasakojama tiek pirmu, tiek trečiu asmeniu, ir kartais pradėjus skaityti naują skyrių tik jam įsibėgėjus supranti, kuo jis siejasi su prieš tai buvusia istorija, kaip persipina herojų likimai. Tačiau net taip šuoliuojant laiku ir vietomis, skirtingais tų pačių herojų gyvenimo etapais ir parodant juos iš skirtingų perspektyvų galiausiai užplūsta jausmas, kad visos šios istorijos gula į vieną visumą, nebūtinai sujungtos siužetine linija ar nuotaika, tačiau suvienytos bendros idėjos ir, žinoma, muzikos.

„Smogikų gaujos apsilankymas“ dažnai vadinama knyga, kurioje muzikos vaidmuo ja besižavinčio žmogaus gyvenime užčiuoptas itin tiksliai. Ir pagrindinių herojų gyvenimas daugiau mažiau siejasi su muzika, jos industrija. Pagrindinis herojus (tiksliau, vienas iš pagrindinių, mat šiame romane tos ribos tarp pagrindinių, šalutinių herojų romano struktūros dėka išnyksta) Benis kadaise su keliais draugais grojo pankroko grupėje. Vėliau jis sėkmingai kopė karjeros laiptais muzikos industrijoje ir tapo puikiai žinomu prodiuseriu – maištingos grupės repeticijų kambarį pakeitė blizgantis biuras. Tačiau jo neapleidžia jausmas, kad muzikoje, kurią jie leidžia, prarasta kažkas svarbaus – sprogdinantis gaivališkumas, tikrumas. Jo žmona dirba viešųjų ryšių konsultante, ir nusenusi roko žvaigždė prašo jos surengti atsisveikinimo turą, kurio tikslas būtų – jam mirti turo metu. Muzika atrodo tarsi katalizatorius, žmogaus sielos veidrodis ir būdas suvokti savo santykį su laiku – kaip atsitinka, kad iš maištininko tampi apsukriu pinigus iš muzikos besikraunančiu verslininku, kaip susižavėjimo objektas, žavus muzikantas tampa paliegusiu vos iš kėdės atsistojančiu atlikėju, puikiai suvokiančiu, kad kovą su laiku jis pralaimėjo. Ir ar gali muzika tapti nauju šuoliu, sielos apvalymu ir (bent jau laikinu) išsigelbėjimu? Galų gale – kodėl pauzės dainose yra tokios svarbios? Gal todėl, kad žinai, jog po jų daina vėl sugrįš.

Tai – knyga, verčianti sugrįžti atgal ir persvarstyti, kaip keitėsi svajonės, kaip jaunystės idealai virto kažkuo kitu ir ar tikrai to buvo siekta, ar galima laiką sustabdyti?

Muzika iš tiesų čia yra priemonė parodyti kai ką daugiau ir giliau. Bent jau mano nuomone, pagrindinė kūrinio tema yra būtent paminėtasis laikas, jo suvokimas ir tai, kaip praeities įvykiai keičia ateitį.

Laikas neatpažįstamai keičia žmones, jis paverčia buvusius donžuanus, vakarėlių liūtus, koncertų metu mylėdavusius su jaunomis merginomis ir švęsdavusius su kokainu ir šampanu, apgailėtinais seniais, prikaustytais prie lovos. „Kaip tu pasenai? Ar tai įvyko iškart, per vieną dieną, ar prisibaigei pamažu? Kada lioveisi rengti vakarėlius? Ar ir kiti paseno, o gal pasenai tik tu? Ar tie žmonės vis dar čia, slepiasi palmėse ar tūno sulaikę kvėpavimą po vandeniu? Kada paskutinį kartą sykį plaukiojai? Ar visi kaulai gelia? Ar žinojai, kad tai tave ištiks ir slėpei nuo kitų, o gal tai tave užklupo netikėtai?“ – tokios mintys kyla prie insulto pakirsto buvusios muzikos pasaulio įžymybės lovos stovinčiai moteriai, kuri su prodiuseriu susipažino būdama visai jaunutė, kuomet atrodė, kad niekas iš jų nepasens ir nemirs.  Knygoje – nemažai užuominų apie žmones, kurie liovėsi būti savimi ir patys to nė nepastebėjo.

Žinoma, laiko smūgiai ne visuomet gniuždantys, kartais jie tiesiog sustatantys viską į savo vietas. Galbūt tai natūralu, kad kleptomanė muzikos prodiuserio padėjėja vėliau tampa viena iš tų sėkmingai ištekėjusių moterų, prie kurios buvusio buto durų stovi du senstelėję vyrai, norintys susigrąžinti praėjusį laiką. Galbūt natūralu, kad buvęs pankoroko grupės narys vėliau apsigyvena turčių kvartale. Tačiau lieka nostalgija – jausmas, kuriuo taip stipriai persunktas knygos turinys.

Visi šioje knygoje rodomi santykiai – komplikuoti. Tarp tėvų ir vaikų, sutuoktinių, meilužių, galų gale tarp kartų ir skirtingų socialinių sluoksnių. Atrodytų, kad vyrauja atskirtis, kurią labai sunku įveikti.

Tiesa, nors knygoje ir netrūksta melodramatiškų, tragiškų, fatališkų potėpių, autorė įterpia ir sarkazmo, ironijos. Ji itin pastebima aprašant šou verslo taisykles ar įvaizdžio kūrimą (skyrius, kuriame dizainerė rūpinasi diktatoriaus drabužiais – tai, kaip tinkamai parinkta kepurė gali pakeisti jo įvaizdį pasaulyje). Tiesa, ir šie juokai nėra itin linksmi – už jų dažnai slypi žmogiškosios nesėkmės ir kažkieno pralaimėjimas.

Tai – knyga, verčianti sugrįžti atgal ir persvarstyti, kaip keitėsi svajonės, kaip jaunystės idealai virto kažkuo kitu ir ar tikrai to buvo siekta, ar galima laiką sustabdyti? Galų gale tai nostalgija – laikui, kurio nebebus.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius