Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aušrininko Jono Šliūpo archyvas – Šiaulių universiteto bibliotekoje

J. Šliūpas
Stankūno nuotr. / J. Šliūpas
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
Skaitysiu vėliau
A A

2005 m. spalio 13 dienos data mena pirmojo išeivijos archyvo perkėlimo į Šiaulių universitetą pradžią. Tą dieną buvo pasirašyta bendradarbiavimo tarp Šiaulių universiteto (jam atstovavo tuometinis rektorius Vincas Laurutis) ir Vytauto Jono Šliūpo sutartis, kurioje numatytos Kalifornijojoje įkurto Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo saugojimo Šiauliuose sąlygos.

Dokumente teigiama, jog archyvas bus nedalomas ir saugomas universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriuje, kartu įsipareigota gautą medžiagą bibliotekiškai sutvarkyti, skleisti apie archyvą informaciją ir garantuoti prieinamumą visiems besidomintiems.  

Archyvo įkūrimas Amerikoje

Šio archyvo įkūrėjas – tai dr. Jono Šliūpo ir jo antrosios žmonos Grasildos Grauslytės-Šliūpienės sūnus Vytautas Jonas Šliūpas, gimęs 1930 m. Palangoje. 1944 m. okupacijos metu Šliūpų šeima pasitraukusi iš Lietuvos apsistojo Austrijos, vėliau – Vokietijos pabėgėlių stovyklose. Jungtines Amerikos Valstijas Vytautas Šliūpas pasiekė 1947 m. jau tik su mama (dr. J . Šliūpas mirė 1944 m. Berlyne). Amerikoje jis įgijo universitetinį išsilavinimą, baigdamas statybos inžinerijos bei hidraulikos mokslus. Studijų metais dalyvavo jaunimo veikloje, buvo aktyvus skautas.

Jungtines Amerikos Valstijas Vytautas Šliūpas pasiekė 1947 m. jau tik su mama.

Karjerą plėtojo keliaudamas po visą pasaulį: dirbo Liberijoje, Bolivijoje, Pakistane, Bankoke, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Saudo Arabijoje ir kitur. Darbą sėkmingai derino su dalyvavimu įvairių draugijų veikloje. 1985 m., išėjęs į pensiją, V. Šliūpas pasinėrė į lietuvišką veiklą: ėmė dirbti Amerikos lietuvių organizacijose, bendradarbiauti spaudoje. 1987 m. lapkričio mėn. Kalifornijoje (San Franciske) įsteigė savo tėvo aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvą.

Pirmiausia į archyvą pateko Jono Šliūpo žmonos Grasildos Grauslytės kaupta medžiaga: nuotraukos, laiškai, straipsniai, asmeniniai daiktai. Sūnus Vytautas, važinėdamas po Ameriką, kaupė raštus apie tėvą, skaitė paskaitas, užmezgė ryšius ne tik su Amerikos, bet ir Australijos, Kanados, Lenkijos lietuviais, gavo žinių ir iš Lietuvos bibliotekų, muziejų bei archyvų. Visą laiką jam talkino žmona Vanda Šliūpienė, kuri rūpinosi archyvo tvarkymu – surinktos medžiagos rūšiavimu, sisteminimu.

Pradžioje buvo renkama informacija apie dr. Joną Šliūpą, vėliau aukotojai pasiūlė archyvą praplėsti bei kaupti jame ir kitą lietuviams svarbią medžiagą. Taip aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas tapo lietuvių kultūros archyvu Amerikos vakaruose, kuriam spaudinius bei daiktus dovanojo jau per 400 asmenų.

Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo perkėlimas į Lietuvą

Vytautui Šliūpui buvo svarbu, kad sukauptas archyvas būtų naudingas besidomintiems Lietuvos istorija, kultūra, todėl gimė sumanymas jį perkelti į Lietuvą. Ilgai buvo galvota, kur jį reikėtų įkurti: Palangoje, o gal atiduoti Vilniaus, Kauno universitetams, bibliotekoms ar archyvams.

Po įvairių svarstymų buvo pasirinkta Šiaulių universiteto biblioteka, nes Jonas Šliūpas gimė Šiaulių krašte, o vėliau, gyvendamas Šiauliuose, paliko gana didelį indėlį miesto kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime (mokytojavo berniukų gimnazijoje, įkūrė „Titnago“ spaustuvę, pradėjo leisti „Šiaulių naujienas“, šiame mieste parašė bei išleido ne vieną knygą). Tuo metu, kai buvo renkamasi archyvo įkūrimo vieta, universiteto biblioteka buvo rengiama renovacijai, po kurios toks archyvas saugiai galėjo čia įsikurti. Dar viena priežastis, padėjusi apsispręsti, – Šiaulių universitete dar nebuvo jokio panašaus archyvo ar kolekcijos.

Pirmoji archyvo siunta iš Kalifornijos

Besitęsiantys bibliotekos renovacijos darbai šiek tiek pakoregavo 2005 m. sutartyje numatytas archyvo persiuntimo į Lietuvą datas. 2009 m. sausio 13 d. biblioteka gavo pirmąją archyvo siuntą: 205 dėžes, kurios svėrė apie 3 tonas. Retų spaudinių skyriuje buvo paruošta atskira patalpa, skirta dr. Jono Šliūpo archyvui.

Pirmoje siuntoje buvo 2895 knygos, 11 pavadinimų 1885-2007 m. periodinių leidinių, 50 rankraštinių bylų, nuotraukų, paveikslų, plakatų, plokštelių, suvenyrų. Kartu buvo atsiųstas didelis ant ryžių popieriaus tapytas paveikslas, kurį Vytautas Šliūpas 1968 m. pirko Kambodžos šventykloje.

Archyvo atidarymas Šiauliuose

Oficialus aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo atidarymas įvyko 2009 m. birželio 12 d. Jame dalyvavo iš Amerikos atvykę Vanda ir Vytautas Šliūpai. Archyvo atidarymą lydėjo staigmenos. V. Šliūpas pristatė iki tol Palangos Gintaro muziejuje saugotą palangiškio menininko Jono Liukaičio sukurtą gintarinę mozaiką – Jono Šliūpo portretą (ši mozaika dabar puošia archyvo patalpas).

Šiaulių universiteto menotyrininkas prof. Vytenis Rimkus padovanojo 1934 m. išleistą J. V. Girdvainio redaguotą knygą „Aušrininkas Jonas Šliūpas“ su paties J. Šliūpo rašyta dedikacija Jaroslavui Rimkui.

Šiaulių universiteto menotyrininkas prof. Vytenis Rimkus padovanojo 1934 m. išleistą J. V. Girdvainio redaguotą knygą „Aušrininkas Jonas Šliūpas“ su paties J. Šliūpo rašyta dedikacija Jaroslavui Rimkui (profesoriaus tėvui) ir dvi originalias tėvo išsaugotas Šiaulių gimnazijos 1923-1924 m. laidų abiturientų nuotraukas, kuriose įamžintas ir tuo metu gimnazijoje mokytojavęs Jonas Šliūpas.

Po oficialaus archyvo atidarymo darbai buvo tęsiami: pradėtas gautos medžiagos sisteminimas, formuojamos archyvo kolekcijos, aprašomi autografai, dedikacijos, ekslibrisai, knygos pradėtos vesti į elektroninį katalogą.

Antroji ir trečioji archyvo siuntos

2010 m. liepos mėn. gauta antroji pusantros tonos knygų, dokumentų bei eksponatų siunta. Šį kartą archyvas papildytas 1566 egzemplioriais knygų, periodiniais leidiniais. Savo sukauptas knygas atidavė ir Vanda Šliūpienė. Tai daugiausia grožinės literatūros knygos lietuvių ir anglų kalbomis, kulinarinių knygų bei žurnalų kolekcija. Kita siuntos dalis buvo dokumentai, straipsniai, laiškai, jų kopijos, dr. J. Šliūpo pomirtinė kaukė, paveikslai, suvenyrai, stendai, skirti dr. Jono Šliūpo paminėjimui ir Auksučių ūkio (Šiaulių r.) pristatymui.

2012 m. lapkričio 22 d. biblioteka sulaukė trečiosios siuntos, kurioje buvo 150 dėžių su knygomis, žurnalais, dokumentais bei suvenyrais. Apie 500 leidinių dovanojo Vanda Šliūpienė. Tai daugiausia knygos anglų kalba bei nuo 1926 m. metų jos kaupta žurnalų „National geographic“ kolekcija.

Archyvo tvarkymo darbai

Archyvo fondą Vytautas Šliūpas papildo ir kiekvieną kartą apsilankydamas Lietuvoje, kai ką atsiunčia paštu. 2010 m. jis atvežė dr. Jono Šliūpo lazdą, lupą, du auksinius parkerius, Keistučio Šliūpo kišeninį laikrodį, Grasildos Šliūpienės laikroduką, knygų. 2012 m. archyvas papildytas originaliomis 1885-1944 m. dr. J. Šliūpo nuotraukomis, unikalia Vytauto Šliūpo surinkta atvirukų kolekcija (joje – 100 Antano Rūkštelės „Sekmadienis Lietuvoje“ atvirukų, kuriuos V. Šliūpas siuntė savo šeimos nariams iš 91 pasaulio šalies). 2013 m. gavome albumą su 250 dr. J. Šliūpo nuotraukų, vertingus ir labai įspūdingus dr. Aldonos Šliūpaitės dokumentus (gydytojos diplomą, leidimą užsiimti medicinine veikla, įvairius sertifikatus).

Knygų fondas

Pagrindinę archyvo dalį sudaro knygos. Čia galima rasti lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų, rusų kalbomis išleistų įvairių mokslo sričių bei grožinės literatūros knygų.
Pirmiausia tai paties Jono Šliūpo rašytos, verstos, redaguotos mokslinio ir filosofinio turinio knygos bei 34 knygos, kurias 1944 m. spalio 2 d., kartu su J. Šliūpo šeima bėgdamas nuo sovietinės okupacijos, iš dr. J. Šliūpo asmeninės bibliotekos Palangoje paėmė advokatas, vėliau Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas Aleksandras Mauragis ir išsivežė į Austriją, vėliau – į Australiją.

Dar viena didelė archyvo dalis – Vytauto Šliūpo sukauptos knygos, kuriose rašoma apie Joną Šliūpą arba jis minimas bei leidiniai, dedikuoti Vytautui ir Vandai Šliūpams.

Dar viena didelė archyvo dalis – Vytauto Šliūpo sukauptos knygos, kuriose rašoma apie Joną Šliūpą arba jis minimas bei leidiniai, dedikuoti Vytautui ir Vandai Šliūpams ar kitiems jų šeimos nariams. Knygas jiems dovanojo ir jose pasirašė J. Šliūpo vaikaitė Hypatia Yčaitė-Petkus, rašytojai Albinas Marius Katiliškis, Alė Rūta, Ignas Pikturna, poetai Leonardas Andriekus, Bernardas Brazdžionis, teisininkas Aleksandras Mauragis, istorikas Jonas Aničas, literatūros tyrinėtojai Julius Būtėnas, Aleksandras Merkelis, knygotyrininkas, bibliofilas Domas Kaunas, šiaulietis mokytojas Jonas Krivickas ir daugelis kitų.

Svarbūs aušrininko dr. Jono Šliūpo archyve pasaulio (daugiausia Amerikos) lietuvių aukoti leidiniai. Šios knygos pasižymi temų, kalbų, autorių, leidimo vietos, įvairių įrašų bei knygos ženklų gausa.

Periodiniai leidiniai

Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyve yra sukaupta ir saugoma įvairių periodinių (daugiausia lietuvių ir anglų kalbomis) leidinių. Jų chronologinės ribos yra 1886-2011 m. Ne visų laikraščių ir žurnalų komplektai yra pilni (kai kurių – tik vienas kitas numeris), ne visi spaudiniai yra originalai (kai kurių – tik kopijos). Pats seniausias archyvo laikraštis yra dr. J. Šliūpo redaguotas „Lietuviškasis balsas“. Tai 1886-1889 m. numerių (deja, ne visų) kopijos. Saugomi ir kiti dr. J. Šliūpo redaguoti laikraščiai: 1892-1893 m. „Apšvietos“ kopijos, 1895-1896 m. „Naujos gadynės“ originalai ir kopijos, 1910-1915 m. ir 1933-1940 m. „Laisvosios minties“ originalai ir kopijos.

Archyve yra 1890-1895 m. ir 1903 m. „Vienybės lietuvninkų“ laikraščiai bei periodiniai ar vienkartiniai leidiniai, leisti Europoje ir Amerikoje nuo XX a. pradžios iki 2011 m.: „Darbininkų balsas“, „Dirva“, „Kalifornijos lietuviai“, „Laisvamanis“, „Vienybė“, „Dagis“, „Karys“, „Moterų balsas“, „Skautų aidas“, „Skautija“, „Tremtinių Romuva“, „Šakė“ ir kt.

Rankraščių kolekcijos

Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyve gausu dokumentų, jų kopijų, nuorašų, laiškų, straipsnių, pažymų, nuotraukų ir kitos medžiagos – tai rankraštinė archyvo dalis.
Pirmoji – Šliūpų šeimos kolekcija. Daug vertingos istorinės medžiagos sukaupta ir kitų asmenų (K. Vairo-Račkausko, A. Gustaičio, A. Dabšio, J. Dainausko, V. Daugirdaitės-Sruogienės, A. Merkelio ir kt.) ar organizacijų (San Francisko lietuvių bendruomenės 1958-1997 m. veiklos, Vydūno fondo atvirukų, Skautų, Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugijos archyvo) kolekcijose, kurios yra gana skirtingos: vienose gausu įvairios medžiagos, kitose yra tik kelios nuotraukos ar vienas kitas dokumentas.
Archyvo eksponatai, garso įrašai

Be knygų, periodinių leidinių, rankraščių, archyve yra kitų eksponatų: paveikslų, asmeninių Šliūpų šeimos daiktų, Vytauto Šliūpo iš įvairių pasaulio šalių sukauptų suvenyrų. Jame saugoma ir garso įrašų: Vytauto Šliūpo pokalbiai su Jonu Dainausku, Aleksandru Mauragiu, Ragauskais, Stase Fabijoniene ir kitais, plokštelės su Amerikos lietuvių literatūros vakarų bei muzikos įrašais.

Archyvo sklaida

Archyve darbas vyksta nuolat: į elektroninį katalogą vedami spaudiniai, tvarkomi rankraščiai. Sukauptą medžiagą jau studijavo ne tik Šiaulių universiteto dėstytojai bei studentai, bet ir mokslininkai iš Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Prahos Karolo universiteto, Amerikos universitetų. Jau yra parašytų kursinių, bakalauro darbų, kuriuose buvo naudota archyvo medžiaga. Daug leidinių bei rankraštinių dokumentų buvo eksponuota bibliotekoje rengtose parodose, kai kurie rankraščiai pristatyti Šiaulių, Amerikos, Australijos spaudoje, dokumentiniame filme „Palanga. Septynios bangos“ (režisierius A. Barysas) buvo naudotos archyvo nuotraukos.

Jau yra parašytų kursinių, bakalauro darbų, kuriuose buvo naudota archyvo medžiaga.

Pasitikdama iškilaus lietuvių veikėjo dr. Jono Šliūpo 150-ąsias gimimo metines Šiaulių universiteto biblioteka išleido kalendorių „Dr. Jono Šliūpo archyvą bevartant“, už kurį kalendoriaus sudarytojoms buvo įteikta Lauryno Ivinskio premija už geriausią 2011 metų kalendorių. Tais pačiais metais Lietuvos paštas išleido jubiliejinį dr. Jono  Šliūpo voką. Leidinio „Acta Humanitarica Universitatis Saulensis“ 12 tome pateikti 2011 m. pavasarį vykusios konferencijos, skirtos dr. Jono Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms paminėti, dalyvių pranešimai.

2012 metais universiteto biblioteka laimėjo projektą „Šiaulių universiteto bibliotekos duomenų saugyklos infrastruktūros ir skaitmeninimo įrangos modernizavimas užtikrinant ilgalaikį duomenų prieinamumą ir atvirą virtualią prieigą humanitarinių mokslų srities mokslininkams“, kurio metu buvo nupirkta dokumentų kompiuterinė ir programinė skaitmeninimo įranga, kuri labai reikalinga archyvo dokumentų apdorojimui ir atkūrimui.

Vandos ir Vytauto stipendija

Praėjusiais mokslo metais archyvo steigėjas Vytautas Šliūpas su žmona Vanda įsteigė vardinę stipendiją studentams už darbus, susijusius su archyve sukauptos medžiagos tyrimais ar dr. J. Šliūpo iškeltais esminiais kultūros, istorijos, visuomenės plėtros, tikėjimo išpažinimo klausimais. Pirmoji stipendija birželio mėnesį buvo įteikta keturiems Šiaulių universiteto Humanitarinio ir Socialinių mokslų fakultetų studentams.

Apdovanojimas sutapo su archyvo atidarymo bibliotekoje penkmečio paminėjimu. Ta proga ceremonijos metu Vytautas Šliūpas pateikė staigmeną: dovanojo archyvui du (sutuoktuvių bei vestuvių) Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės (pirmosios J. Šliūpo žmonos) žiedus, kuriuos 1884 m. jai dovanojo Jonas Šliūpas.

Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas atviras visiems besidomintiems Lietuvos praeitimi, jame laukiami studentai bei mokslininkai, norintys studijuoti archyve sukauptus dr. J. Šliūpo ir kitų išeivių dokumentus.

„Šiaulių naujienos“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min