Cezario Graužinio spektaklis Suomijoje – smūgis Davidui Beckhamui ir masinei kultūrai

„End It Like B*ck***“ – tai monospektaklis, kuriame vaidina „Viirus“ teatro aktorius Dickas Idmanas. Aktorius ir režisierius puikiai pažįstami iš ankstesnių Graužinio darbų, sukurtų „Viirus“ teatre (du šių spektaklių, „No Return“ ir „Kaligula“, buvo pristatyti ir Lietuvos publikai 2008 m.). Spektaklio dramaturgiją – menamą futbolo legendos monologą – parašė Cezaris Graužinis; spektaklis vaidinamas anglų kalba. Kaip įprasta, kuriant spektaklį režisierius į komandą pasikvietė kompozitorių Martyną Bialobžeskį ir Islandijoje gyvenantį dailininką Vytautą Narbutą.

Nors spektaklis kupinas aliuzijų į Davido Beckhamo gyvenimą, režisierius teigia, jog pjesės tekstas pateikiamas ne kaip Beckhamo monologas, o kaip bevardžio aferisto mėginimas imituoti Beckhamą. Šešiasdešimtmetis prisimena savo jaunystę, šlovę ir detaliai pasakoja apie reklamas, kuriose fotografavosi. Jis taip pat betarpiškai dalijasi intymiais faktais apie savo šeimos narius, atskleisdamas makabrišką reiškinį – žmogaus asmeninio gyvenimo virsmą „brandu“, kurį galima įvertinti pinigine išraiška, pirkti ir parduoti.

Rašydamas pjesės tekstą, Graužinis pasakoja domėjęsis geltonąja spauda, kurioje apstu detalių iš garsenybių gyvenimo, stulbinančių absurdiškumu ir tuštybe.

„Skaičiau kartais tiesiog sukrečiančius savo idiotizmu Beckhamo pasisakymus, jo paties apie save platinamas paskalas, žiūrinėjau jo reklamines nuotraukas, ir, besijuokdamas, rašiau absurdiškus tekstus spektakliui“, – sako menininkas.

Pasak Graužinio, jo tikslas buvo sukurti linksmą ir provokatyvų tekstą, kuriuo būtų galima pasijuokti iš visos šiuolaikinės kapitalistinės masinės kultūros.

Ieškodamas Idmanui tinkamo personažo tarp „žvaigždžių“, režisierius apsistojo ties Beckhamo figūra, kuris, jo nuomone, galėtų būti labai panašus į aktorių, sulaukęs jo metų. Graužinio ir Idmano sukurtas Davido personažas, pasak menininkų, yra labai kvailas, tačiau visgi gana mielas ir net užuojautos vertas tipas. Jis džiaugiasi šlove, nesuvokdamas jos kainos, ir nuoširdžiai rūpinasi mūsų planetos ateitimi, ragindamas sodinti medžius.

Paklaustas, kas vis tik yra pagrindinis spektaklio taikinys, režisierius atsako, jog „End It Like B*ck***“ pirmiausiai išjuokia cinišką globalaus kapitalizmo ideologiją, masinės kultūros idiotizmą, komercinį teatrą. Tačiau, pasak Graužinio, „esminis taikinys yra tai, kas spektaklyje vadinama „MindFuck Inc.“ – globalus korporatyvus žmonių smegenų plovimas“. Šios globalios smegenų skalavimo mašinos brukamas „beckhamiškas“ vertybes atmetus, ko gero, pavyktų suformuluoti pagrindinę spektaklio mintį kaip antitezę pavadinimui – „Don‘t End It Like B*ck***“.

Spektaklis įtrauktas į didžiausio menų festivalio Suomijoje – Helsinkio festivalio – programą, kurioje šiemet be šioje šalyje jau daug metų kuriančio Graužinio, pristatomi ir du kiti lietuviški darbai: „Audronio Liugos produkcijos“ ir Agniaus Jankevičiaus spektaklis „Du vargšai rumunai, kalbantys LT“ bei „Psilikono teatro“ ir Tomo Dobrovolskio performansas „Pasmaugta ir nušautas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Davidas Beckhamas