Tai klausimai, į kuriuos atsakymus rasime neseniai Vilniaus dailės akademijos leidyklos išleistoje monografijoje „Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, filmai, režisieriai“, kurios pristatymas įvyks vasario 4 d. 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje.
Annos Mikonis–Railienės ir Linos Kaminskaitės–Jančorienės monografija – tai pirmas mėginimas aptarti vaidybinio kino sovietų Lietuvoje kultūrinį ir politinį kontekstą, institucinę struktūrą, meninės kino kalbos bruožus, filmų recepciją bei režisierių asmenybes.
Daugiau nei trejus metus Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedroje vykdytą tyrimą vainikavo 500 puslapių monografija, kuri siūlo naują žvilgsnį į vaidybinio kino kūrybinius užkulisius bei politinių įtampų tarp kūrėjų, valdininkų ir redaktorių istoriją.
„Sovietmečiu kinas buvo itin oficialų statusą turinti meno šaka, negalinti funkcionuoti nelegaliomis sąlygomis. Kino vystymosi aplinkybės buvo ypač nepalankios.
Filmai buvo kuriami siekiant materialinės naudos ir darant moralinius kompromisus. Svarbu pabrėžti, kad neverta atmesti visko, kas buvo sukurta tuo laikotarpiu. Filmai, įtraukti į sudėtingų epochos įvykių ir autorių kūrybinių likimų kontekstą, dažnai pradeda pasakoti žymiai įdomesnę istoriją nei ta, kuri atskleista kino juostoje“, – teigia projekto vadovė bei monografijos koncepcijos autorė kinotyrininkė Anna Mikonis-Railienė.
Monografija „Kinas sovietų Lietuvoje“ ir joje aprašytos konkrečių filmų sumanymų, scenarijų taisymų ir kūrybos istorijos buvo parengtos remiantis gausiais Rusijos ir Lietuvos archyvų dokumentais, publikuotais atsiminimais, spaudos medžiaga bei pokalbiais su kino kūrėjais, rašytojais, kino studijos darbuotojais.
Knygos pristatyme dalyvaus kino kritikė Živilė Pipinytė, knygos recenzentė, kinotyrininkė Renata Šukaitytė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė ir knygos autorės. Pristatymą moderuos filosofas Nerijus Milerius.
