Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos bardai: nors surenkame pilnas sales, esame našlaičiai (nuotraukos)

Gediminas Storpirštis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Gediminas Storpirštis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniaus mokytojų namų svetainėje visų pagrindinių Lietuvos dainuojamosios poezijos festivalių rengėjai susibūrė pasidalinti mintimis apie šio žanro vaidmenį kultūriniame šalies gyvenime ir organizacinius-finansinius sunkumus, su kuriais nuolat tenka susidurti. Išklausyti bardų pozicijos atvyko Seimo ir Kultūros ministerijos atstovės.

Pirmoji vieša bardų festivalių organizatorių, šio žanro atlikėjų ir valdžios atstovų diskusija: „Dainuojamoji poezija Lietuvoje: iššūkiai ir sunkumai“ surengta aštuntojo Tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“ išvakarėse.

„Lietuvoje kiekvienais metais daugėja ne tik dainuojamosios poezijos renginių, bet ir jos klausytojų, tačiau teikiant paraiškas dėl šių kultūros projektų finansavimo, jos būna atmetamos (labai miglotai nurodant priežastis) arba joms paskiriamas minimalus finansavimas. Šiais metais iš valstybės biudžeto aštuoniems šio žanro projektams (kartu su Kultūros rėmimo fondu) skirta vos 50 000 litų...“ – apgailestavo diskusijos iniciatorius Juozas Žitkauskas, tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – Aš“ vadovas.

„Mes esame našlaičiai – nei poezija, nei muzika, nei pramoga, nei rimtas dalykas, kažkas, kas į jokią lentyną nepadedamas, – atvirai kalbėjo valdiškomis institucijomis nusivylęs bardas, dainuojamosios poezijos festivalio „Akacijų alėja“ meno vadovas Virgis Stakėnas. – Bet būtent dėl to neapibrėžtumo mes esame įdomūs ir prirenkame pilnas klausytojų sales. Dar Puškinas sakė: poetai rašo krauju. Jei nori kurti, turi atiduoti save. Tai yra asmeninė auka. Mano manymu, tik privačios iniciatyvos ir regioninės programos gali daug nuveikti“.

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Virgis Stakėnas
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Virgis Stakėnas

Susitikime su dainuojamosios poezijos atstovais dalyvavusi LR Kultūros ministerijos profesionalaus meno skyriaus vyriausioji specialistė Janina Krušinskaitė pripažino, kad dainuojamosios poezijos festivaliams, kaip ir kitiems tarpdisciplininiams projektams, dažnai tenka susidurti su ta problema, kai vienu metu tenka konkuruoti iškart kelioms meno sritimis, šiuo atveju – poezijai ir muzikai.

Diskusijos dalyviai svarstė, ar skiriant finansavimą dainuojamosios poezijos projektams kojos nepakiša klaidingas požiūris į šio žanro atlikėjus.

„Vyrauja įsisenėjusi nuomonė, kad bardas – tai kažkoks apkerpėjęs, iš sovietinės virtuvės išlindęs vyrukas su cigarete, barškinantis išderintą gitarą. Koncertuojame su profesionaliais džiazo muzikantais, kitą šeštadienį Šv. Kotrynos bažnyčioje pasirodysime su klasikinės muzikos atstovais – Šv. Kristoforo orkestru, – kalbėjo dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas Domantas Razauskas. – Tik žmogus, nesilankęs mūsų koncertuose, gali sakyti, kad grojame nekokybišką muziką.“

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Gediminas Storpiratis
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Gediminas Storpirštis

Dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – Aš“ meno vadovas, aktorius Gediminas Storpirštis pabrėžė, jog bardų festivaliai į šalį pritraukia profesionalius šio žanro atlikėjus iš viso pasaulio.

„Pavyzdžiui, kitą savaitę į festivalį „Tai – Aš“ atvyksta garsiausias dainuojamosios poezijos atstovas Amerikoje John Gorka, taip pat atlikėjai iš Bulgarijos, Prancūzijos, Farerų salų, Ekvadoro, Argentinos, Čekijos ir kitų šalių. Mes dirbame ne su atsitiktiniais žmonėmis, ne savo kaimyną kviečiu pagroti festivalyje. Deja, su kai kuriais užsienio muzikantais dėl koncertų Lietuvoje tenka tartis net penkerius metus, nes mes vis negalime garantuoti, kad turėsime lėšų sumokėti honorarus“, – apgailestavo bardų judėjimo lyderis.

Anot J. Žitkausko, gavus menką finansavimą, dainuojamosios poezijos festivalių organizatoriai yra priversti kelti ir bilietų kainas, kad bent minimaliai padengtų būtiniausias išlaidas, reikalingas renginių reklamai, garso, scenos įrangai ir panašiai.

„O juk didelė mūsų auditorijos dalis – jaunimas arba inteligentija, negalintys nusipirkti brangių bilietų...“ – dėstė Vilniaus mokytojų namų projektų vadovas.

Dvi valandas trukusioje diskusijoje „Dainuojamosi poezija Lietuvoje: iššūkiai ir sunkumai“ taip pat pasisakė dainuojamosios poezijos festivalių „Saulėtosios naktys“, „Senamiesčio žiogas“, „Ant žemės krašto“, „Purpurinis vakaras“ organizatoriai, Kauno technologijos universiteto sociologijos profesorius Leonardas Rinkevičius, Vilniaus mokytojų namų direktorė Zita Žepnickienė, Anykščių rajono savivaldybės mero patarėjas Sergejus Jovaiša, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) direktorė Agnė Masalskytė, VšĮ „Vytauto Kernagio fondas“ vadovas Vytautas Kernagis jaunesnysis. LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą atstovavo biuro patarėja kultūros klausimais Jurgita Bieliūnienė.

Dainuojamosios poezijos festivalių rengėjai žada burtis į asociaciją ir vieningai spręsti problemas bei kovoti už savo ir šio žanro klausytojų interesus. Jau kitą savaitę pagrindinėms šalies instancijoms ir žiniasklaidai bus išplatintas viešas laiškas diskusijoje gvildentomis temomis.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min