Po mėnesio Vilnių sudrebins muzikos ir šviesų festivalis

„Nuo pat senovės Kinijos laikų, kuomet žmonės išrado paraką, fejerverkai lydi didžiausias šventes ir yra įspūdingas reginys. Baisi gėda, kad tūkstančio metų sulaukusi Lietuva neturi savo fejerverkų festivalio. Tačiau pagaliau ši klaida yra ištaisyta“, – kalbėjo projekto vadovė Nijolė Ruzgienė.

„Pagrindinė festivalio idėja – ne pašaudyti, bet sukuri pagal muziką gražius vaizdus, kurie paliktų stiprų įspūdį“, – teigė festivalio organizuojančios bendrovės „Blikas“ direktorius Gytis Lagunavičius.

Sovietiniais laikais iki tol fejerverkų nebūdavo, į dangų buvo leidžiami saliutai. Buvo svarbu iššauti kuo aukščiau, kuo garsiau ir kuo raudoniau.

Rugsėjo 25 dieną įvyksiančiame renginyje žadama pateikti ne tik fejerverkų puokštę, bet ir nuolat besikeičiantį vaizdą, kurį būtų sunku aprėpti – organizatorių manymu, tik toks reginys iš tikrųjų gali palikti didelį įspūdį. Gyvo garso Marijono Mikutavičiaus koncertu prasidėjusiame renginyje pasirodys ir fakyrų studija „Ugnies ratas“, dangų raižys „Lazerinių idėjų“ lazerių piešiniai.

Festivalyje susikaus trys profesionalios pirotechnikų komandos iš Estijos, Latvijos ir Baltarusijos. Kiekvienos komandos muzikinis fejerverkas truks ne trumpiau 10 minučių. Trijų dalių pasirodyme komandos kurs šviesų reginį pagal kompozitoriaus Maurice'o Ravelio „Bolero“, popmuzikos legendos Michaelo Jacksono kūrinius ir pagal laisvai pasirinktą muziką.

Pirmojoje rungtyje žiūrovai turės progą pamatyti, kaip fejerverkų meistrai interpretuoja vienodomis sąlygomis – komandos ne tik pasirodys pagal vienodą muziką, bet ir turės naudoti tik geltonos ir mėlynos spalvos pirotechnikos efektus. Kiekviena komanda per pasirodymą turėtų išauti ne mažiau kaip tūkstantį kartų.

G.Lagunavičius (dešinėje).

Paaiškėjus nugalėtojui, kurį rinks žiūrovai ir iš žinomų visuomenės veikėjų sudaryta komisija, Lietuvos įmonė „Blikas“ žiūrovams parodys baigiamąjį fejerverką. Įmonės atstovai didžiuojasi, kad šiam fejerverkui bus naudojami tik Lietuvoje pagaminti pirotechniniai gaminiai.

„Lietuvių, latvių, baltarusių ir estų pasiruošimo lygis yra panašus. Nors ir atsiliekame nuo senas tradicijas turinčių ispanų, italų, tačiau mes jas pakankamai greitai vejamės ir po kokių dešimties metų būsime tikrai neprastesni“, – patikino UAB „Blikas“ pirotechnikos projektų vadovas Artūras Zumeras.

Pasak festivalio rengėjų, tai analogo Lietuvoje neturintis renginys, kuris ateityje turėtų tapti kasmetine tradicija.

„Lietuvos fejerverkų tradicijos ėmė rastis nepriklausomybės metais. Sovietiniais laikais iki tol fejerverkų nebūdavo, į dangų buvo leidžiami saliutai. Buvo svarbu iššauti kuo aukščiau, kuo garsiau ir kuo raudoniau“, – prisiminė G.Lagunavičius.

Dabar fejerverkų festivalio rengėjai tikina kuriantys sudėtingą fejerverko scenarijų, kuris priklauso nuo muzikos ir jos subtiliausių niuansų.

Organizatoriai tikina, kad festivalį rengia iš savo lėšų ir būsimų pajamų, gautų iš nupirktų bilietų. „Žodis milijonas ir fejerverkai nėra greta“, – prisiminusi naujųjų metų padangę nušvietusį menininko Gerto Hofo šviesų spektaklį kalbėjo N.Ruzgienė. Teigiama, kad bilietai į šį festivalį kainuos nuo 25 iki 60 litų.