Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Vyšnių sodas“ – kultūros dabarties veidrodis

Projektas „Vyšnių sodas“
Dmitrijaus Matvejevo nuotr. / Projektas „Vyšnių sodas“
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

12-ąjį tarptautinį festivalį „Naujosios dramos akcija“ liepos 3-5 dienomis vainikuos unikalaus kultūrinio projekto „Vyšnių sodas“ pagal Antono Čechovo pjesę tarptautinė premjera. „Vyšnių sodo“ idėjos autorius – didžiausią pripažinimą pelnęs šiuolaikinis Suomijos režisierius Kristianas Smedsas.

Projekte dalyvauja Lietuvos teatro menininkai Juozas Budraitis, Virginija Kelmelytė, Vytautas Anužis, Gytis Padegimas, Jonas Vaitkus, Aldona Bendoriūtė, Paulius Budraitis, Dainius Gavenonis, Irina Lavrinovič, Rasa Samuolytė, Benas Šarka. 2009-aisiais „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ programoje pradėtas kurti „Vyšnių sodas“ šįmet tiesioginės transliacijos pagalba „išties ranką“ Europos kultūros sostinei Rūrui ir per vaizdo tiltą bus rodomas didžiausios Vokietijos teatro meno bienalės „Theater der Welt“ („Pasaulio teatras“) žiūrovams. „Vyšnių sodas“ taip pat bus transliuojamas per Lietuvos televizijos „Kultūros“ kanalą.  

„Vyšnių sodas“ – pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinamas tokio pobūdžio kūrybinis eksperimentas, sujungęs teatrą, kiną, muziką, įvairių kartų ir skirtingų šalių menininkus bei naujausias technologijas. Viena garsiausių XX amžiaus pjesių pasitelkiama kaip metafora apmąstyti ne vien teatro, bet apskritai kultūros dabartį. „Vyšnių sodo“ idėja artimai susijusi su dabartine kultūros situacija Lietuvoje.

Per dvidešimt  nepriklausomybės metų įsitvirtinę rinkos dėsniai pakeitė kultūros vietą visuomenėje. Pasikeitė ir ją kuriančių žmonių tarpusavio santykiai, o ideologinę cenzūrą pakeitė ekonominė priespauda. Kultūros žmonės ją ypač pajuto ekonominės krizės metais. Anot paties Smedso, šis „Vyšnių sodas“ tai – „kūrybos, džiaugsmo, anarchijos vieta ir laikas, kai žmonės gali kartu jausti, fantazuoti ir gyventi prieš pabaigą“.

„Vyšnių sodo“ veiksmo vieta – senas sodas Vilniaus priemiestyje, atspindintis gyvenimo būdo pokyčius per pastaruosius dešimtmečius. Maža sodo erdvė yra beišnykstančio Vilniaus peizažo dalis. Ją sparčiai keičia naujas urbanistinis miesto veidas, kurio pėdsakai pastebimi ir priemiesčiuose. Tokių erdvių šiandien yra daugelyje Europos miestų. Tai – atminties erdvės, tampančios „vyšnių sodo“ priešistorija.

„Būtent autentiška aplinka paskatino pasitelkus Čechovo „Vyšnių sodą“ kalbėti apie tai, kas šiuo laiku vyksta gyvenime. Tai lyg kelių laikų sankloda: pro šiandieną persišviečia kelių dešimtmečių senumo atmosfera, o pro ją – Čechovo pjesės laikas“, – sako Smedsas.  Dalyviai – labai skirtingi lietuvių teatro kultūros atstovai. Jie taip pat įkūnija „kelių laikų sanklodą“.

Žinomi lietuvių aktoriai ir režisieriai ne tradiciškai vaidina Čechovo personažus, bet įkūnija juos per savo gyvenimo ir kūrybes biografijas. Kai kuriuos iš jų likimas išblaškė po pasaulį. O visus sujungė „Vyšnių sodo“ idėja. Tai jie yra tikrasis „vyšnių sodas“, kaip kūrybinės bendruomenės utopija šiandieniniame pasaulyje.

Keturiasdešimtmetį režisierių ir dramaturgą Kristianą Smedsą su lietuvių teatru sieja seni ryšiai. Dar studijuodamas Helsinkio akademijoje jis susižavėjo lietuvių teatru ir ypač režisieriaus Eimunto Nekrošiaus kūryba. Suomijoje sukurti Smedso spektakliai viešėjo teatro festivaliuose „Life“, „Naujosios dramos akcija“, „Sirenos“. 2004-aisiais jis Lietuvoje pastatė spektaklį „Liūdnos dainos iš Europos širdies“ pagal Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimą ir bausmę“. „Vyšnių sodas“ yra Smedso pagarbos Lietuvos teatrui ženklas. Didžiąją projekto išlaidų dalį per projekto partnerį „Smeds Ensemble“ finansuoja Suomijos valstybė.

„Vyšnių sodo“ sumanymas yra svetimšalio menininko kūrybinis bandymas atsukti veidrodį į lietuvių teatrą. Paklaustas, ką jis mato šiame veidrodyje, Smedsas sakė: „Matau daug skirtingų žmonių – išmintingų, patyrusių. Bet kartu matau, kad jie yra vieniši. Šiandien visų mūsų ateitis labai neaiški – niekas nežino, koks pasaulis bus po dvidešimties, trisdešimties metų. Tokioje situacijoje užsisklęsti ir užsiimti vien individualia kūryba man atrodo nepriimtina. Manau, kad mums labai trūksta vizijų, minčių, kuriomis galėtume pasidalyti vieni su kitais ir su publika. Dirbdamas su „Vyšnių sodo“ dalyviais, jaučiau, kaip lietuvių menininkai brangina galimybę bendrauti, keistis mintimis, nuomonėmis.“

Paskutinius „Vyšnių sodo“ rodymus autentiškoje Vilniaus priemiesčio aplinkoje vainikuos audiovizualinės instaliacijos, sukurtos iš projekto repeticijų fragmentų ir interviu su jo dalyviais, premjera. Ją pamatyti ir susitikti su „Vyšnių sodo“ kūrėjais bus galima liepos 4 d. „Piano LT“ kiemelyje. Po premjeros Vilniuje „Vyšnių sodo“ instaliacija dar šįmet bus parodyta Taline, Helsinkyje ir Maskvoje.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min