V.Milius: į ekspediciją „Ex SU 2009“ noriu važiuoti kuo greičiau

Visos kelionės metu V.Milius rašys kelionės blogą, kurį publikuos portale 15min.lt. Taip pat svarstoma galimybė portale 15min.lt publikuoti interaktyvų žemėlapį, kuriame matysime, kurį ekspedicijos tašką Vitoldas sėkmingai pasiekė.

V.Miliaus galerija

Priminsime, kad V.Milius yra žurnalo „Autobild“ vyr. redaktorius, taip pat turi tarptautinę lenktyninko licenciją. Praeityje, kai vertėsi automobilių prekyba, yra daug važinėjęs Vakarų Europos ir Rusijos keliais.

Ką reiškia ekspedicijos pavadinimas „Ex SU 2009“?
Tai - vairuotojo žvilgsnis į buvusią Sovietų Sąjungą, domėjimasis pokyčiais, įvykusiais per 20 metų. Turbūt prisimenate specialų automobilininkų ženklą SU, kurį tarybiniais laikais reikėdavo pritvirtinti prie valstybinio numerio. Ir numeriai tais laikais būdavo specialūs. Jei vykdavome į užsienį, pareigūnai duodavo laikinus su lotyniškomis raidėmis PTB (jei numeriai juodi) arba HX (jei numeriai balti). Taigi mano ekspediciją galima vadinti „Ex Soviet Union 2009“.
 Iš Toljačio grįžau kvadratiniais ratais. Supratau, kad karterio apsauga būtina.

Apie šią kelionę prasitarei prieš pusmetį. Ar pakako laiko pasiruošti, nes važiuoji tegul ir ne į pasaulio kraštą, bet vienui vienas.
Šia kelione gyvenu jau ilgai, kuo arčiau balandžio 15-oji, tuo labiau norisi nelaukti tos datos ir išvykti. Nes dabar kiekvieną dieną galvoji, kad dar ką nors pamiršai pasiimti. Bet juk neįmanoma visų raktų komplektų ar lempučių susidėti.

Taigi turiu laikytis kelionės reglamento. Nes negaliu į tas šalis, kurioms reikia vizų, važiuoti anksčiau, nei galima.

Žinau, kad ruošiantis šiai kelionei labai padėjo draugai ir kolegos. Jei ne paslaptis, kiek tau pačiam kainavo šitas „malonumas“?
Prieš pusantrų metų automobilį „Lada Samara 1500“ įsigijau už 600 litų. Už 10 vizų sumokėjau 3000 litų. Tai - didžiosios išlaidos. Beje, sunku buvo rasti geros kokybės „Ladą“, bet pavyko. Pirmiausiai automobilį šiek tiek patobulinau prieš bandomąsias keliones Vilnius - Toljatis ir Maskva - Sankt Peterburgas. Nepatyriau jokių bėdų, nes „Žiguliams“ detalių sočiai ir nebrangiai. Juk yra sakoma: jei į tolimą kelionę važiuoji su „Toyota“, melskis, kad nesugestų. Jei su „Žiguliu“, vis tiek susitaisysi.

„Scanpix“ nuotr./V.Miliaus ekspedicija „Ex Soviet Union 2009“

Tikrai daug ką parūpino draugai. Ir  bagažinę, ir „Recaro“ sėdynę (nes po kelionės į Toljatį vaikščiojau kaip su kuolu nugaroje), ir navigacijos sistemas, palydovinio ryšio telefoną ypatingiems atvejams. Tiesą sakant, buvo gėda prašyti padangų. nes R13 dydžio ratai tokiam automobiliui kainuoja vos 80 litų.

Turbūt daugiausiai pinigėlių išleisiu degalams. Tarkime, Turkijoje jie kainuos brangiausiai. O Kirgizijoje pigiausiai - apie 90 centų už litrą. Iš viso prireiks 1100 – 1700 litrų.

Koks kelionės etapas gali būti sunkiausias? Klausiu, nes baisius Rusijos kelius jau gerai pažįsti.
 

Jei į tolimą kelionę važiuoji su „Toyota“, melskis, kad nesugestų. Jei su „Žiguliu“, vis tiek susitaisysi.

Sunku prognozuoti, nes netikėtumai kartais laukia ten, kur jų mažiausiai tikiesi. Sunkiausias etapas gali būti atkarpa nuo Turkmėnijos iki Alma Atos (buvusios Kazachstano sostinės). Ten daug nežinios.

O Rusijos keliai - jie ypatingi.  Iš Toljačio grįžau kvardratiniais ratais. Supratau, kad karterio apsauga būtina. Tarkime, kelias Ryga – Maskva labai baisus: nėra kaip apvažiuoti duobės, kad nepataikytum į kitą duobę. Kelias – tai viena ištisinė duobė. Mums kaip mums, bet kokiems vokiečiams su BMW tai būtų katastrofa. Yra netgi toks rusiškas posakis: daugiau gazo - mažiau duobių. Taip ir stengiesi peršokti, nes apvažinėti nėra prasmės.

Kita vertus, nevaidinu kažkokio didvyrio. Tais pačiais keliais kasdien pravažiuoja šimtai mūsų tautiečių „fūrų“. Ir nieko, jiems tai kasdienybė.