Mėnulyje ledo nėra!

Japonijos zondas „Kaguya“ perdavė naujas tikslesne aparatūra padarytas nuotraukas, kuriose vietoje spindinčių ledo telkinių matomas kraterio paviršių dengiančių dulkių sluoksnis.

Prieš maždaug dešimtmetį NASA erdvėlaivio „Lunar Prospector“ užfiksuotos nuotraukos leido manyti, jog Mėnulio poliuose netoli paviršiaus yra didelis kiekis sušalusio vandens, kurį ten atnešė kometos. Toks telkinys būtų gyvybiškai svarbus ateities Mėnulio kolonizatoriams – jis tiektų geriamą vandenį astronautams ir kurą vandeniliu varomoms transporto priemonėms.

Pietų poliuje esantis Shackleton'o krateris ilgą laiką buvo vienas perspektyviausių kandidatų ateities bazinėms stotims, nes jo pakraštyje yra plokščia salelė, kuri būtų ideali nusileidimo vieta erdvėlaiviams. Jei krateryje būtų vandens, tai būtų tiesiog ideali vieta. Tačiau tokia galimybė beveik išgaravo nustačius, kad radaro signalai nuo Saulės apšviestų vietų (kur ledas negali egzistuoti) atsispindi lygiai taip pat, kaip anksčiau gauti nuo „ledo“ atsispindėję signalai.

Prieš maždaug dešimtmetį NASA erdvėlaivio „Lunar Prospector“ užfiksuotos nuotraukos leido manyti, jog Mėnulio poliuose netoli paviršiaus yra didelis kiekis sušalusio vandens, kurį ten atnešė kometos.

Dėl šios priežasties mokslininkai tikėjosi, jog 2007 metų rugsėjį startavęs Japonijos kosminių tyrimų zondas „Kaguya“ dar tiksliau nušvies atsakymą į šį klausimą.

Išsklaidyta šviesa

Erdvėlaivyje sumontuota ypač jautri fotografinė įranga. Ja Mėnulio paviršių galima fotografuoti netgi esant visiškai pietų poliaus užtemimui. Kraterio vidus išvis negauna tiesioginių Saulės spindulių, tačiau vienu trumpu vasaros laikotarpiu Mėnulio pietiniame pusrutulyje (pagal Žemės kalendorių lapkritis ir gruodis) maža kraterio pakraščio dalis yra apšviečiama. Šviesos spinduliai išsklaidomi po kraterio dugną.

Mokslininko Junichi Haruyama vadovaujama Japonijos Aeronautikos Tyrinėjimų Agentūros komanda išanalizavo šiomis šviesesnėmis dienomis padarytas kraterio nuotraukas. Nuotraukose galima atskirti maždaug 10 metrų skersmens objektus. „Jose mes išvydome polių tokį, kokio jo dar nebuvome matę“, teigia komandoje dirbanti mokslininkė Carle Pieters. Nuotraukoje atsiskleidė visas kraterio profilis, įskaitant mažesnius jo paviršiuje esančius kraterius ir dvi vidinės sienos nuošliaužas.

Mėnulio dulkės

Tačiau Pieters teigimu, labiausiai į akis krito tai, jog nuotraukose nebuvo laukto atradimo. „Jei ten būtų buvęs švarus ir vientisas ledas, mes būtume pastebėję šviesesnius paviršiaus atspindžius – tačiau nieko panašaus nepamatėme“, vėliau teigė tyrinėtoja. Vietoj to nuotraukos atskleidė tik nuobodžią Mėnulio dirvą.

Tačiau Pieters pastebi, jog negalima visiškai atmesti galimybės, kad krateryje yra sušalusio vandens. Jis gali būti giliau po paviršiumi, arba ledo kristalai gali būti purvini ir susimaišę su dulkių dalelėmis. Kita alternatyva – jei ten ir nėra vandens, vandenilio resursai galėtų slypėti kituose junginiuose, tokiuose kaip metanas.