Drąsiaus Kedžio šalininkai prie prezidentūros plūdo žurnalistus
Skaitykite daugiau... (ATNAUJINTA: 15.39) 372
Knygų blogas: Rašymas – tai juodas darbas
Autorius:
Saulė Pauliuvienė
/ 
/ 15min.lt
/ 15min.lt
fulei.org/nuotr. / Rašytojas A.Makine
Nežinia, kas vertė Andrei Makine rašyti „Prancūziško testamento“ tęsinį. Rašau „vertė“, nes ši knyga nuo pirmosios, lengvos ir drauge labai gilios, skiriasi kaip dangus ir žemė.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./A.Makine "Žako Dormo žemė ir dangus" |
Pirmoji knyga buvo parašyta, atrodo, vienu atsikvėpimu (nes ji pati yra lyg ilgas atodūsis), o prie antrosios – „Žako Dormo žemė ir dangus“ („Tyto alba") matyt, ilgai ir sunkiai dirbta.
Literatūros istorijoje vienos rankos pirštais galima suskaičiuoti knygas, kurių tęsiniai būtų bent iš toli prilygę pirmųjų kokybei ir įtaigai. Tęsinys lieka tęsinys... „Žako Dormo žemė ir dangus“ praranda tą efemeriškumo įspūdį, kuriuo žavėjo „Prancūziškas testamentas“ ir kuriuo ši knyga skyrėsi nuo „Tėvo Gorijo“, „Raudona ir juoda“. Siužeto linija aiški, nors ją ir bandoma painioti. Tačiau ji tokia paprasta mums, mat už mūsų langų vyksta ne viena daug sudėtingesnė ir dramatiškesnė istorija. Našlaitis berniukas auga vaikų namuose ir vienintelė jo atgaiva – pamokos pas moterį, meilės ryšiais susijusią su prancūzų lakūnu. Aleksandra moko berniuką prancūzų kalbos. Būtent mokydamasis jis pradeda domėtis lakūno Žako Dormo gyvenimu ir mirtimi. Šis žmogus nepalieka jo net tuomet, kai jis užaugęs blaškosi po Prancūziją, ieškodamas savo tėvynės ir bandydamas suvokti, kas jis yra.
...Po daugelio metų suvokiau, ką slėpė jos šypsena: beribį nuotolį, skiriantį mano smalsumo objektą nuo jos gyvenimo tas kelias dienas, kurias praleido su Žaku Dormu. Ji negalėjo man pasakoti apie jųdviejų meilę...
(„Žako Dormo žemė ir dangus“)
Liūdna, kad ši knyga grąžina į tuos laikus, kai prancūzų literatūros pavyzdžiai buvo kiekvieno iš mūsų pasaulio literatūros vadovėliuose. „Prancūzišku testamentu" A.Makine išsiveržė iš ganėtinai siauro literatūrine prasme savo šalies konteksto (jis, be abejo, turtingas Nobelio premijų laureatų ir būtent šioje šalyje gimusių literatūrinių srovių), bet su knyga „Žako Dormo žemė ir dangus“ jis tarsi nuleido sparnus ir vėl grįžo į saugų tėvynainių prieglobstį.
Liūdna, nes būtent prieš trylika metų pirmą kartą lietuvių kalba „Tyto alba“ išleistas „Prancūziškas testamentas“ parodė, kad šis rašytojas ateityje gali būti vienas iš rimtų pretendentų į Nobelio premiją.
