Paneigė mitus

„Lietuviškas alus gaminamas iš miltelių“, „alus skiedžiamas vandentiekio vandeniu arba spiritu“, „į alų pridedama chemijos“ – šiuos ir kitus mitus renginio metu žymiausi Lietuvos aludariai paneigė ir pateikė faktų, kodėl taip nėra ir negali būti, jei kalbama apie alų, kuris atitinka visus jam keliamus Lietuvos bei tarptautinius kokybės reikalavimus.

„Neatsitiktinai pasirinkome būtent šią temą renginiui. Mitai apie alų, sklandantys Lietuvoje, kilę dėl alaus amato ir gamybos niuansų neišmanymo. Tai kelia pavojų visai Lietuvos alaus pramonei, nes mūsų aludariai dažnai nepelnytai nuvertinami ar kaltinami išgalvotomis nuodėmėmis“, – kalbėjo Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.

Pridedama miltelių

Pasak aludarių, mitas, jog „alus gaminamas iš miltelių”, tikriausiai kilo dėl to, kad sumaltas salyklas išvaizda yra panašus į miltelius. Mitas apie pagreitintą brandinimą taip pat laužtas iš piršto – visas Lietuvos aludarių gildijos bravorų alus yra natūraliai brandinamas nuo 2 iki 4 savaičių.

Esą save gerbiantys aludariai niekada nenaudoja jokių brandinimo pagreitinimo technologijų, nes alaus darykloms visiškai pakanka pajėgumų išvirti alaus visiems Lietuvos vartotojams.

Gyvasis alus

Renginio metu kalbėta, jog diskusijos apie gyvąjį ir negyvąjį alų dažniausiai būna taip pat mėgėjiškos. Esą visas pagamintas, bet nepasterizuotas alus yra gyvasis, nepriklausomai, ar jį gamina mažieji, ar didieji aludariai. Gyvuoju alumi laikomas toks, kuriame po brandinimo, nusodinimo ir filtravimo dar liko gyvų mielių. Toks yra praktiškai visas mūsų baruose parduodamas lietuviškas alus statinėse.

Atimtų licenciją

Aludariai pareiškė, kad Alaus gildijos nariai į alų nededa nei konservantų, nei jokių kitų sintetinių priedų ar medžiagų. „Jokių cheminių priedų į alų dėti neleidžia Lietuvoje galiojantis Alaus gamybos reglamentas – pagrindinis alaus gamybos dokumentas. Ar laikomasi reglamento, griežtai tikrina Žemės ūkio ministerija, o už jo nesilaikymą numatytos sankcijos. Kai kuriais atvejais galima netgi prarasti alaus gamybos licenciją. Alus likęs vienu iš paskutinių maisto produktų, kuriame yra tik natūralios medžiagos“, – pabrėžė Lietuvos aludarių gildijos vadovas S.Galadauskas.

Svarbiausia – šviežumas

Renginio metu taip pat vyko „akla“ degustacija, kuri atskleidė, kad vienas svarbiausių alaus skonį veikiančių faktorių – jo šviežumas. Paaiškėjo, kad didelė dalis Lietuvoje parduodamo importinio alaus nėra šviežia, mat toks alus galioja metus ir dar daugiau.

„Toks alus negali būti pilnaverčio skonio, labai gaila, kad kai kurie mūsų alaus mėgėjai save klaidina manydami, kad jei parduotuvėje perka čekišką ar vokišką alų, jis automatiškai bus „geresnis“ už lietuvišką. Tai įvaizdžio klausimas. Importinis alus taroje niekada neprilygs savo šviežumu lietuviškam alui“, - vieningai tvirtino renginyje susirinkę aludariai.

Liepos 18 d. pasaulyje minima aludarių diena. Tai Šv.Arnoldo diena, jo teisė ir pareiga danguje užtarti visus aludarius.

Susibūrė į gildiją

Siekdamos išsaugoti Lietuvos aludarystės tradicijas ir skatinti visuomenę pažvelgti į alų kaip į unikalų kultūros paveldą, vasaros pradžioje šalies alaus bendrovės susitelkė į Lietuvos aludarių gildiją, kurią sudaro „Gubernija“, „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Ragutis“, „Rinkuškiai“ ir „Švyturys-Utenos alus“. Alaus akademijos tikslas – šviesti visuomenę alaus gamybos, kultūros, vartojimo klausimais, puoselėti supratimą ir pagarbą lietuviškam alui. Akademiją sudaro vyriausieji gildijai priklausančių bendrovių aludariai.

Portalas 15min.lt įspėja: tai nėra alkoholio reklama.