Nacionalinio dramos teatro jubiliejinį sezoną pradės Baltarusijos teatralų gastrolės

Jubiliejinio sezono pradžioje Lietuvos nacionaliniame dramos teatre viešės Baltarusijos nacionalinis akademinis Jankos Kupalos teatras. 2010 metų rugsėjo 18 ir 19 dienomis seniausia baltarusių trupė Vilniaus žiūrovams pristatys du spektaklius – Vincento Dunin-Marcinkevičiaus „Pinsko šlėkta“ ir Briano Frielo „Translations“. Abu spektaklius režisavo Nikolajus Piniginas.

„Pinsko šlėkta“ – tai vieno veiksmo farsas-vodevilis, pastatytas pagal baltarusių literatūros klasikinį kūrinį, baltarusiams žinomą nuo pat vaikystės. Spektaklyje su lengva ironija žvelgiama į aristokratus, praradusius savo reikšmę, kai dabartinės Baltarusijos žemės atiteko Rusijos imperijai. Tačiau apie šiuos esmingus istorinius įvykius režisierius pasakoja su ašaromis akyse, nes spektaklis – lyg šiandieninės Baltarusijos atspindys, todėl sekant jo herojus galima pamąstyti apie dabartinį gyvenimą ir pasijuokti iš savęs.

Spektaklyje daug muzikos, šokių, aktorinių improvizacijų. Spektaklio scenografiją sukūrė Olga Mackevič, kompozitorius – Andrejus Zubričius, choreografė – Liudmila Fadejeva, spektaklio plastiką sukūrė Pavlas Adamčikovas.

Dviejų dalių Brieno Frielo spektaklis „Translations“ pasakoja apie XIX amžiaus Airiją. Nedidelio kaimelio Beile Bego gyventojai gyvena ramų gyvenimą – myli, pykstasi, o nedidelėje mokykloje mokosi mirusių graikų ir lotynų kalbų, kol čia neatvyksta anglų kariškiai, pasiryžę airišką miestelį paversti anglišku Belibegu.

Viena šalis kolonizuoja kitą, vieną kalbą išstumia kita – tačiau spektaklis ne tik apie tai. Visų pirma jis yra apie dviejų žmonių – anglo kareivio ir airės merginos, kalbančios skirtingomis kalbomis – meilę ir tikrus jausmus, kurie nugali kalbos kliūtis. Spektaklio scenografas – Piotras Okunevas, kostiumų dailininkė – Olga Šaišmelašvili, kompozitorius – Andrejus Zubričius, baletmeisterė – Jelena Kozič.

Nacionalinis akademinis Jankos Kupalos teatras yra baltarusių teatrinės kultūros simbolis – šio teatro scenoje formavosi nacionalinės aktorinės mokyklos pagrindai. Tai seniausias Baltarusijos teatras, įkurtas 1920 m., baltarusių poeto ir dramaturgo Jankos Kupalos vardas jam suteiktas 1944 m., o 1993-iaisiais už laimėjimus kultūros srityje teatrui suteiktas nacionalinio vardas.

Iki šiol teatras derina akademizmą su eksperimentiniais ieškojimais, repertuare galima rasti įvairiausių stilių spektaklių – jų šiuo metu apie trisdešimt. Daug dėmesio Jankos Kupalos teatras skiria nacionalinei dramaturgijai. Teatro trupėje – šešiasdešimt penki aktoriai, dauguma jų – nusipelnę Baltarusijos artistai. Jankos Kupalos teatras ne kartą buvo tarptautinių teatro festivalių laureatas, nemažai gastroliuoja užsienio šalyse.

Baltarusijos teatralų viešnagė – 2007 metais Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Baltarusijos Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro pasirašytos bendradarbiavimo sutarties rezultatas. Tais metais Lietuvos nacionalinis dramos teatras Minske su pasisekimu parodė Miroslavo Krležos „Elitą. Ponus Glembamus“ (rež. Ivica Buljan), o baltarusiai vilniečiams pristatė Aleksejaus Dudarevo „Nesvyžiaus Juodąją mergelę“ (rež. Valerijus Rajevskis) ir plastikos spektaklį „S. V.“, sukurtą pagal Antono Čechovo pjesę „Vyšnių sodas“ (rež. Pavelas Adamčikovas).

Šių metų birželio mėnesį Lietuvos nacionalinis dramos teatras Minske pristatė dar du spektakliai – Dale‘o Wassermano, Joe Dariono ir Mitcho Leigh miuziklas „Žmogus iš La Mančos“ (režisierius Adolfas Večerskis) ir Rainerio Wernerio Fassbinderio „Juodoji našlė“ („Laisvės kaina“, režisierė Yana Ross).