Magija per televiziją

Publikuota: 2008 lapkričio 9d. 08:32 „Savaitė“

„Scanpix“ nuotr. / „DiArchy“ komandos nariai

Jie nesušąla lede, ilgai gali išgyventi be oro ar užrištomis akimis vairuoti automobilį... Nuo šiol devynis vakarus magijos paslaptimis Diana ir Arvydas GAIČIŪNAI stebins TV3 žiūrovus laidoje „Di Archy kodas“. Tad keli klausimai Arvydui apie magiją.

Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

— Kaip kilo idėja rengti TV laidą?

— Idėja kilo labai seniai. Kai tik pradėjome savo profesionalią karjerą, greitai suvokėme, kad mums, kaip ir visiems artistams, svarbu, kad mūsų menas pasiektų žiūrovus. O šiais laikais pati didžiausia scena ir greičiausias būdas tai padaryti yra televizija. Mes svajojome apie tokią didelę sceną, nes labai norėjome parodyti tai, ką mokame. Taigi mūsų sena svajonė išsipildė. Atsirado prodiuseriai, susibūrė labai gera komanda, su kuria dirbame jau daugiau negu pusę metų. Tikimės, kad ir rezultatas bus geras ir patiks žiūrovams.

— Ar visus triukus įmanoma parodyti per televiziją?

— Televizija — šiek tiek kitokia scena. Turi savo specifiką. Yra didelis skirtumas, ar į tave žiūri žiūrovai su savo emocijomis ir jausmais, ar kameros. Kai rodai koncertą žiūrovams, supranti, ko jie nori, matai, kaip reaguoja. Filmavimo aikštelėje to nėra, ir žiūrovų reakciją sužinai tik tada, kai laida parodoma per TV. Manau, kad televizijoje galima rodyti beveik visus triukus. „DiArchy kodas“ laidoje bus daug įspūdingų dalykų. Norime geriausio rezultato, todėl parenkame pačius sudėtingiausius ir įspūdingiausius triukus.

— Kaip mokotės naujų triukų?

— Paruošti patį paprasčiausią triuką ir pradėti jį rodyti scenoje trunka mažiausiai savaitę. Be abejo, yra tokių triukų, kuriuos gali parodyti iš karto, užtenka tik specialioje parduotuvėje įsigyti kažkokį specialų prietaisą, kaip mes vadiname „rekvizitą“, ir perskaityti naudojimo instrukciją. Bet tai tas pats, kas nusipirkus gitarą perbraukti pirštais per stygas, kad įsitikintum, jog instrumentas skamba. O kad gražiai sugrotum kokį nors kūrinį, turi pasimokyti. Nuo idėjos iki triuko rodymo yra įdomus procesas, kuris susideda iš kelių etapų. Kai kuriems savo triukams mes ruošiamės kelerius metus. Kai kurie iš jų taip ir nėra iki galo įgyvendinti, laukia savo eilės.

— Ar keičiatės patirtimi su kitais pasaulio magais?

— Taip. Mums visada įdomu, kas naujo vyksta magijos pasaulyje. Domimės, ką daro geriausi pasaulio magai. Viską, kas atsiranda naujo, būtinai kruopščiai analizuojame. Pastaruoju metu mums labai patinka magas iš Didžiosios Britanijos Derenas Braunas. Šiais metais važiavome į Londoną gyvai pažiūrėti jo koncerto.

— Koks jūsų triukas pats sudėtingiausias?

— Sunku pasakyti. Skirtingi triukai, skirtingi eksperimentai reikalauja skirtingo pasiruošimo, turi skirtingą specifiką. Negaliu sulyginti. Ruošdamasis kiekvienam triukui ar eksperimentui turi peržengti kažkokią ribą. Kai tai pavyksta padaryti, labai džiaugiesi, ir kažkodėl iš karto pradedi siekti kažko daugiau. Taip gyventi įdomiau.

— Ar lietuviai labai domisi magijos dalykais?

— Kai mes pradėjome, atrodė, kad Lietuvoje apie tokį scenos žanrą kaip iliuzija, magija visai nieko nežinoma. Žmonės, prieš eidami į mūsų pasirodymus, klausinėdavo, o kas čia bus, ar nebus baisu, o kas tai per magija, ar mane neužburs ir pan. Bėgant laikui, padėtis ėmė keistis, žmonės pradėjo domėtis ir suvokti, kad pramogų pasaulis nėra vien estrada. Bet tam reikėjo laiko ir geros kokybės pavyzdžių. Pats geriausias ir greičiausias būdas mūsų žanrui atskleisti yra televizija. Mes džiaugiamės, kad patys prisidedame prie šio žanro populiarinimo Lietuvoje.

— Ar dažnai atskleidžiate savo triukų paslaptis jais susidomėjusiems žmonėms?

— Magijos menas egzistuoja tam, kad stebintų žmones ir juos linksmintų. Mes patariame negalvoti apie tai, kaip tai padaroma. Atsipalaiduokite, žiūrėkite ir pasistenkite neuždavinėti sau klausimų. Stebėkitės. Taip bus įdomiau. Skaitome geras knygas, tam, kad būtų įdomu. Kam sukti galvą, kaip autorius sukūrė tą ar kitą personažą. Atsakymus, be abejo, galima rasti, galima sužinoti daug paslapčių, bet turi būti tikslas — kam to reikia? Taigi paslapčių neatskleidinėjame, nebent kolegoms, norėdami pasidalinti patirtimi.

— Ar galima jus pakviesti į vakarėlį palinksminti svečius?

— Na, šį interviu duodame kaip tik būdami kelyje. Važiuojame iš Klaipėdos į Druskininkus po koncerto. Buvome pakviesti į vienos statybinės firmos jubiliejų. Tokių pakvietimų turime tikrai nemažai. Kviečia įmonės, privatūs žmonės, rengiame pasirodymus vaikams, koncertuojame savo teatre, kai prasideda vasaros sezonas. Druskininkuose bus statomas modernus kultūros centras, kur bus ir mūsų salė. Labai laukiame, kada galėsime stebinti žiūrovus savo scenoje. Tai bus tikrai nepakartojami pasirodymai.

— Apie kokį projektą dabar svajojate?

— Esame parengę labai įspūdingą eksperimentą ir artimiausioje ateityje mes pasistengsime jį įgyvendinti. Bet kol kas mūsų svarbiausias projektas — laida „DiArchy kodas“. Pasiruošimas ir filmavimai šiuo metu užima visą mūsų laiką. Kiekvienai laidai ruošiamės kaip atskiram eksperimentui.

— Ar triukų mokote ir savo atžalą?

— Mano sūnus Arvydas (mūsų šeimoje net trys Arvydai: vyresnysis Arvydas, mano tėvas, mane vadina Arvyduku, o mano sūnų Arvydėliu) taip pat pradėjo dalyvauti pasirodymuose jau būdamas trejų. Dabar jam septyneri ir šiais metais pradėjo eiti į mokyklą. Bet vis dėlto suranda laiko išmokti naujų triukų. Jam tai patinka. Gimtadienio proga gavo dovanų mobilųjį telefoną ir dabar telefone esančia video kamera filmuoja savo „DiArchy kodą“, rodo prieš telefono kamerą fokusą po to paprašo mane kažką parodyti, nufilmuotą medžiagą telefone montuoja, uždeda muzikėlę ir sako, kad siųs į mūsų laidą. Kartais dalyvauja ir DiArchy pasirodymuose. Jau trečius metus jis lanko karate treniruotes.

— Jūsų visa šeima susijusi su cirko menu...

— Taip. Mes esame trečios kartos cirko artistai, palikuonys šeimos dinastijos, kurią pradėjo mūsų senelis Antanas Gaičiūnas 1935 metais privačiame lietuviškame cirke „Oktavija“. Mūsų abu tėvai ilgus metus buvo cirko artistai, cirke abu ir susipažino, daugybę gyvenimo metų praleido Rusijoje. Aš ir Diana esame baigę Valstybinę cirko ir estrados meno akademiją Maskvoje. Grįžę į Lietuvą 1991 metais įkūrėme magijos teatrą, kuris dabar vadinasi „DiArchy“.