Arina su skaitytojais kalbės apie meilę

Leidykla kviečia į susitikimą su knygos heroje Arina ir knygos autore 20 dieną, šeštadienį, 14 val. „Rašytojų kampe“.

Pasak autorės, „Arinos gyvenime labai daug meilės ir tai atsispindi knygoje“. Pati dainininkė apie meilę sako: „Kartais pagalvoju – o gal aš neverta laimės? Ar galėčiau surišti savo gyvenimą su kokiu nors vyru? Kaip atskirčiau, kad tai tas, tikrasis? Klausimėlis ne iš lengvųjų... Nežinau... Žinau, kas man tikrai nepatinka. Man labai nepatinka verkiantys vyrai, tiksliau, nuolat verkšlenantys, viskuo besiskundžiantys, viskuo nepatenkinti, silpni vyrai. O dabar tokių labai daug ir toks įspūdis, kad jų nuolat daugėja. Nepernešu, šakės! Kodėl šalia tokių vyrų nuolat turiu jaustis vyriškesnė už juos, stipresnė, savarankiškesnė? Tai kažkas prieš gamtą, taip neturėtų būti. Kartais sakau sau: garbės žodis, aš tuojau tikrai į diedą pavirsiu.... Tegul eina velniop!.. Juk ne šiaip Dievas sukūrė lytis, o vieną iš jų nuo pat pasaulio sutvėrimo žmonės vadina stipriąja. Vyras vis dėlto turi būti tikras vyras, turi būti stipresnis už moterį visomis prasmėmis, ne tik fiziškai. Jis turi būti toks, į kurį galima būtų atsiremti silpnumo akimirką, su kuriuo gali jaustis apsaugota ir galų gale pasijusti esanti tikra moteris. Galų gale leisti sau ja pasijusti – kuri moteris to nenorėtų?..  O meilė tikrai egzistuoja ir jos verta laukti... Nesu tikra, kad sulauksiu, bet vis tiek verta... Juk nuolat dainuoju apie meilę, man lyg ir priklauso... Kai užsimerkiu, matau ir jaučiuosi laiminga...“

„Apie Ariną galima išgirsti labai įvairių, labai prieštaringų nuomonių – nuo „Perdaug pasikėlusi, arogantiška, sužvaigždėjusi...“ iki „Perdaug geraširdiška ir jautri...“ Manau, kad ir vieni, ir kiti vertintojai savotiškai teisūs. Visuomeniniame gyvenime Arina stengiasi apsisaugoti nuo tokių žmonių, kurie nuolat ieško patogių pažinčių, naudingų draugysčių, siekia realizuoti save pasinaudoję kitų populiarumu. Tokiems Arina išties gali pasirodyti šalta, grubi, neprieinama, nepasiekiama. Ji ne kartą yra nusivylusi tokiu bendravimu ir jo vengia, ji ne visada sugeba būti diplomatiška, todėl ginasi kaip išmanydama. Jos draugai pažįsta visai kitokią Ariną – perdaug geraširdišką, perdaug mažai galvojančią apie save, savo naudą, karjerą. Arina, jos gyvenimas niekada netilps į jokios knygos rėmus, bet ji man be galo brangi nes padėjo atverti langą į nepaprastai įdomaus, talentingo, gilaus žmogaus, neeilinės menininkės pasaulį, praturtino mane ir įkvėpė naujų jėgų gyventi. Aš Arinai be galo dėkinga už pasitikėjimą, nuoširdumą ir tą laiką, kuri praleidome kartu rašydamos šią knygą“, – knygos pabaigoje reziumuoja autorė.