Žūklės naujienos „Facebook“ grupėje
Lydekaitėms išgyventi ežere ar kitame vandens telkinyje, kur gausu stambių lydekų, nelengva, nes joms reikia ne tik konkuruoti su bendraamžėmis dėl maisto, bet ir sergėtis, kad netaptų savo „mamų“ ir „tėčių“ pietumis. Tyrimai parodė, kad vidutinio dydžio lydekų valgiaraštyje lydekaitės sudaro net 20 proc. sumedžiojamo grobio. Be to, saugios negali jaustis ir vidutiniokės lydekos, kurias kiekviena pasitaikiusia proga medžioja stambios margašonės.
Ichtiologinių tyrimų duomenimis, palankiais metais, kai nestinga maisto lydekos sugeba užsiauginti iki 75 proc. didesnę kūno masę, tačiau toks prieaugis garantuotas, tik medžiojant savo gentaines. Šis rodiklis sumažėja iki 25 proc. jei lydekų valgiaraštį sudaro vien kitų rūšių žuvys.
Švedijos mokslininkų teigimu, tikimybė, kad lydekaitės taps augesnių giminaičių auka, tiesiogiai proporcinga jauniklio dislokacijos vietai, o tiksliau atstumui tarp lydekaitės buveinės ir stambių lydekų medžioklės plotų. Matyt, lydekaitės tai jaučia intuityviai: ženklindami ežeruose žuvis, švedų ichtiologai nustatė, kad tiek lydekaitės, tiek vidutiniokės lydekos laikosi 6 kartus atokiau nuo gentainių, galinčių jas pasiūsti į skrandį nei nuo bendraamžių, nekeliančių tokio pavojaus.
Ežeruose, kur lydekų gausu, jaunikliai pozicijas užima priekrantėje maždaug 10 m atstumu viena nuo kitos, bet ne arčiau kaip pusšimtį metrų nuo stambių lydekų, reziduojančių didesnėje gelmėje.
